„Po daugiau nei mėnesio karantino patirties kritiškai mąstančiam žmogui turėtų kilti klausimas, ar ne per daug dėmesio skiriu pandemijai, kiek informacijos man naudinga žinoti. Ir tuomet įvertinti, ką praleidžiu sekdamas koronaviruso naujienas, kam nebeskiriu dėmesio ir ko nesužinau“, – sako kūrybinio ugdymo ir kritinio mąstymo ekspertė Milda Laužikaitė.

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje ypač daug dėmesio kreipiama aktualijoms, jos priimamos jautriai ir nuolatinis neigiamų žinių srautas kelia įtampą bei veikia žmones emociškai.

„Dabartiniame žinių kontekste svarbu atskirti faktus, statistinę informaciją nuo nuomonių ir vertinimo. Kai kurie ekspertai savo nuomones ir prielaidas pateikia kaip neginčijamus faktus. Nesivadovaujant kritiniu mąstymu galima tapti priklausomu nuo kitų žmonių nuomonių ir įtakos“, – sako asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė.

Kūrybinių sričių profesionalus vienijanti asociacija „Kūrybinės jungtys“ ypatingą dėmesį skiria kritinio mąstymo – kuris yra vienas iš esminių XXI a. vaikų gebėjimų – ugdymui nuo pat mokymosi pradžios. Jau ketvirtus metus Lietuvos mokyklose buvo įgyvendinama Britų tarybos inicijuota programa „Tyrinėjimo menas“, kurios metu ugdomi svarbiausi XXI a. vaikų gebėjimai: kūrybingumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas.

Šiemet virtualaus seminaro metu buvo pristatyta 10 programoje dalyvavusių mokyklų projektai bei specialus tyrimų žurnalisto Dovydo Pancerovo virtualus pranešimas apie kritinį mąstymą.

Kaip tikrinti gaunamą informaciją?

Pasak D. Pancerovo, dabar, pandemijos metu, pats metas pakalbėti apie kritinį mąstymą. „Dabartiniame kontekste mus užplūsta žinių srautas, kurį reikia nuolat filtruoti ir tikrinti. Mums pateikiamos melagienos gali kurstyti nesantaiką, nerimą ir didinti baimę bei nepasitikėjimą. Todėl privalome gaunamą informaciją ir žinias įvertinti kritiškai, sugebėti atsirinkti ir susidaryti savo nuomonę“, – atkreipia dėmesį D. Pancerovas.

Jis pateikė konkretų pavyzdį, kaip feisbuke buvo publikuojamas įrašas, kuriame pateikiama CNN informacija apie Kinijos gydytoją, kuris tyrinėdamas virusą neva atrado, kad jį gali sustabdyti paprasta žalioji arbata. Įraše rašoma, kad už šį skandalingą atradimą buvo uždarytas į kalėjimą. Tai buvo ilga žinutė su daug detalių ir pabaigoje kviečiama dalintis.

„Kaip turėčiau reaguoti pamatęs tokį įrašą? Pradžioje reikia įsivertinti, kas šia žinute pasidalino, iš kur tas feisbuko draugas ją gavo. Toliau, pamąstykite, kai pamatote CNN reportažą, tikriausiai nepuolate atpasakoti turinio ir pabaigoje nerašote – dalinkitės. Jūs turbūt įkeltumėte reportažo nuorodą iš CNN puslapio“, – sako žurnalistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad būtina patikrinti ir tai, ką CNN skelbė apie gydytoją. „CNN puslapyje įvedus gydytojo vardą ir pavardę, surandame, kad apie jį buvo parengtas reportažas, bet pateikiama visai kita informacija ir jokios gydančios arbatos ten neminimos. Medikas iš tiesų tyrinėjo virusą ir vienas pirmųjų pasakė, kad jis gali pasklisti po pasaulį ir sukelti pandemiją. Kinija buvo jį sulaikiusi, nes nenorėjo, kad žinia pasklistų“, – virtualioje paskaitoje pasakojo žurnalistas.

Kritinis mąstymas kaip detektyvo veikla

Kritinis mąstymas – vienas iš esminių XXI a. gebėjimų, kuris savo tyrinėjimo sudėtingumu bei įvairove prilygsta kūrybingumui. Kūrybingumo tikslas yra atviras, t. y. sukurti kažką naujo, o kritinio mąstymo – surasti atsakymą.

„Kai žmogus susiduria su teiginiu ar teorija, jis turi išsiaiškinti ir nuspręsti, ar galima ja pasitikėti, ar tai adekvatu, patikima, ar teiginį galima vadinti tiesa, ar jį galima priimti. Kritinis mąstymas yra kaip detektyvo veikla. Kai priimi, kad tikrovė yra daugiau negu matai ir stengiesi atrasti ir sužinoti tą dalį, kuri tau yra nežinoma. Tam reikia ir vaizduotės, ir smalsumo, ir tyrinėjimo, ir sąmoningumo“, – pasakoja M. Laužikaitė.

„Kūrybinės jungtys“ kartu su partneriais iš Jungtinės Karalystės „Nimble Fish“ sukūrė šešių žingsnių kritinio mąstymo modelį. Jį sudaro:

• savivoka – kas tu esi, kokios tavo vertybės, prielaidos;
• smalsumas – čia svarbu išsigryninti klausimus, kurie kyla, kuriuos nori išsiaiškinti;
• klausinėjimas, t. y. gerų klausimų formulavimas išsikeltam teiginiui patikrinti;
• prielaidų kvestionavimas, t. y. kuo tas teiginys pagrįstas, kur prielaidų ribos, kokios skirtingos versijos;
• vaizduotės veikla – kai bandai įsivaizduoti skirtingas perspektyvas į reiškinį ar teiginį, kurį tyrinėji ir eksperimentuoji;
• refleksija – permąstymas, ką naujo sužinojai, kaip tai pakeis požiūrį, veiksmus, ką toliau turėsi daryti.

Kritinio mąstymo specifiškumas yra ne vien tik logika ir analitika, tai yra ir kertinis suvokimas, kad į kiekvieną reiškinį galima pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Elementarus pavyzdys – krepšinio aikštelė, kai vienaip mato vienos komandos gerbėjai, priešingai – kitos komandos gerbėjai, dar kitaip – teisėjai ar treneriai. Kiekvienas turi savo požiūrio tašką.

M. Laužikaitė atkreipia dėmesį, kad ugdant kritinį mąstymą labai svarbu yra atvirumas ir smalsumas. „Gali būti, kad tyrinėjant teks priimti tavo požiūrio iki tol neatitinkančią poziciją. Tai pareikalaus atvirumo. O smalsumas turėtų paskatinti susipažinti su daugiau perspektyvų“, – pasakoja „Kūrybinių jungčių“ vadovė.

Sukurti erdvę vaikams klausti

Kritinį mąstymą rekomenduojama ugdyti nuo mažų dienų ir skatinti vaikus užduoti klausimus bei ieškoti atsakymų.

„Uždavus vaikui klausimą, tėvai gali sugalvoti greitą atsakymą ir užbaigti temą. Arba sakyti, kad aš irgi nežinau, gal kartu pasidomėkime, paieškokime. Dar vienas svarbu dalykas – diskutuoti, argumentuoti, samprotauti, ieškoti tiesos. Tėvai gali remtis savo autoritetais ir primesti vaikui savo tiesą. Tačiau geriau eiti į diskusiją, argumentų paieškas, sukurti erdvę vaikui užduoti klausimus, tyrinėti“, – pasakoja M. Laužikaitė.

Ekspertų teigimu, kritiniame mąstyme svarbu atkreipti dėmesį į gerus klausimus. Tokie klausimai nesiremia viena siaura perspektyva, jie skatina mąstyti, domėtis, įžvelgti naujas galimybes.

Mokytis kritinio mąstymo galima tiesiog žiūrint serialą ar kino filmą. Pavyzdžiui, stebint autobiografinį filmą vėliau patikrinti, kurie faktai buvo tikri, o kurie – kūrėjų sugalvoti. Taip ugdomas informacijos tikrinimas, jos vertinimas.