Naujausias tyrimas atskleidė, kad naudojimasis ekranais tampa nekontroliuojamu gyventojų įpročiu. Net 96 procentai žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 procentų tai daro prieš miegą. 

Tyrimo metu išaiškėjo, kad žmonės telefoną naudoja beveik visur ir visada: 72 procentai pasiima jį į tualetą, 69 procentai naršo socialiniuose tinkluose būdami su draugais, o 78 procentai tikrina telefoną pietų ar vakarienės metu. 

Net ir būnant darbo susitikimuose, 67 procentai žmonių bent kartais patikrina savo telefoną, o beveik pusė netgi vairuodami ima telefoną į rankas, atskleidžia tyrimo duomenys. 

„Šie skaičiai rodo, kad ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Problema kyla tada, kai naudojimasis ekranais tampa nekontroliuojamu įpročiu, trikdančiu mūsų tarpusavio ryšius ir gyvenimo kokybę. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad jau išsivystė priklausomybė“, – sako Skaitmeninės įtraukties ekspertė Julija Markeliūnė. 

Nors perteklinis ekranų naudojimas šiuo metu nėra oficialiai pripažinta priklausomybė, tačiau, pasak „Romuvos“ klinikos gydytojo psichiatro ir Skaitmeninės etikos centro eksperto Mindaugo Jasulaičio, turi daug bendrų bruožų su cheminėmis priklausomybėmis. 

Ekranų priklausomybė, gydytojo teigimu, ypač veikia priekinę smegenų žievę, atsakingą už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir gebėjimą susikaupti.

Vienas akivaizdžiausių požymių, kad įprotis naudotis ekranu gali būti probleminis, yra prie jo praleidžiamas laikas, sako M. Jasulaitis. 

„Jei matote, kad prie telefono ar kito įrenginio praleidžiate daugiau nei reikalinga, kad vos nubudus pirmiausia tikrinami socialiniai tinklai, jei prieš miegą vietoj poilsio laiko skrolinama po įvairius kanalus – tai rimtas signalas, kad naudojimosi ekranais įpročiai gali būti probleminiai“, – tikina psichiatras. 

M. Jasulaitis taip pat pažymi, kad indikacija, jog ekrano naudojimas yra perteklinis, gali būti ir impulsyvūs veiksmai ir sunkumai juos suvaldyti. 

Pastebėjus šiuos požymius, gydytojo teigimu, svarbu suprasti, kad sąmoningas elgesio keitimas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.

„Nėra tokio vaisto, kurio išrašius žmogui norėtųsi mažiau sėdėti prie telefono. Pagrindinė pagalba – mokytis atpažinti savo impulsus ir sukurti sąmoningas ribas“, – aiškina M. Jasulaitis.

Psichiatras pažymi, kad svarbia pagalbos priemone gali tapti ir fizinė veikla ar vadinamoji „dopamino detoksikacija“, kuomet mėnesio ar panašios trukmės laikotarpiui, sąmoningai atsisakoma naudotis socialiniais tinklais, žaidimais ar kitais skaitmeniniais dirgikliais.

ELTA inf.