Prieš 35 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23 d., per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekė Baltijos kelias: trijų Baltijos šalių žmonės, susikibę rankomis, susijungė į 620 km ilgio gyvąją grandinę ir taip išreiškė savo nepriklausomybės siekį. Pažymėdamas šią sukaktį Lietuvos Seimas paskelbė 2024-uosius Baltijos kelio metais.

Daiva Červokienė

Šį svarbų įvykį prisiminti paprašėme vieną Baltijos kelio akcijos koordinatorių, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėją Angonitą Rupšytę.

Paliko už geležinės uždangos

„Baltijos kelio akcija – vienas svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje, pasipriešinimo kelias kovoje dėl nepriklausomybės, – teigia Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja. – Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23-iąją, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę, kuria trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, parodė savo apsisprendimą. Taip 2 milijonų žmonių nutiesė kelią į nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, vykdydama tautos valią, atkūrė Lietuvos nepriklausomybę.“

Riba tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių jau buvo nubrėžta 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartimi, dar vadinama Molotovo–Ribentropo paktu, ir jo slaptuoju papildomu protokolu. Dvi agresyvios valstybės pasidalijo Rytų Europos valstybes į įtakos zonas, žemėlapyje nubrėždamos naujas nepriklausomų valstybių sienų linijas ir numatydamos panaikinti šių šalių valstybingumą.

Šis pasidalijimas lėmė tragišką Lenkijos, Suomijos ir Baltijos šalių likimą, paliko Estiją, Latviją ir Lietuvą penkiems dešimtmečiams už geležinės uždangos.

Daug pasiūlymų

A. Rupšytė primena, kad apie būtinybę paminėti nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų 50-ąsias metines ir juos pasmerkti, pademonstruojant pasauliui Baltijos valstybių siekį atkurti nepriklausomybę, buvo kalbama nuo 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitingų. Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų atstovai svarstė, kaip visiems kartu paminėti šį įvykį. Estai pasiūlė susijungti gyvąja žmonių grandine. Iš pradžių kilo idėja, kad ši grandinė galėtų jungti ne tik tris Baltijos valstybes, bet ir Lenkiją, t. y. sujungti nusikalstamo pakto ir slaptųjų protokolų aukų sostines. Tačiau diskutuojant prieita nuomonės, kad SSRS labai stipriai kontroliuoja sienas ir gyvoji žmonių grandinė, jungianti Baltijos valstybes ir Lenkiją, gali būti nutraukta. Kaip sunkiai įgyvendinamos atsisakyta idėjos, kad į gyvąją grandinę žmonės Baltijos valstybėse sustotų suformuodami simbolines raides: R – Estijoje, M – Latvijoje, P – Lietuvoje (Molotovo–Ribentropo paktas).

Po ilgų diskusijų 1989 m. liepos 15 d. Baltijos Tarybos posėdyje Pernu nuspręsta susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes gyvąja grandine, jungiančia Vilnių, Rygą ir Taliną. Estijos liaudies fronto atstovai pasiūlė organizuoti bendrą radijo laidą, sukurti bendrą renginio emblemą, išleisti plakatų, ženkliukų, sukurti dainą, po šios akcijos surengti mitingus Estijos ir Latvijos, Latvijos ir Lietuvos pasieniuose. Gyvoji grandinė buvo pavadinta Baltijos keliu, nuspręsta dėl jo datos ir laiko.

Lietuvoje – apie 220 km

„Liepos 29 d. koordinaciniame pasitarime svarstyta, kaip įgyvendinti šią akciją. Aptartos jos organizavimo detalės: baimintasi, kad gali nesusirinkti tiek daug žmonių. Buvo svarbu kuo greičiau ir ne kartą apie numatomą Baltijos kelio akciją informuoti žmones. Apskaičiuota, kad stovėdamas ištiesęs rankas žmogus užims nuo 80 cm iki metro atstumą. Suskaičiavus kilometrus apskaičiuota, kad reikia apie 300 tūkst. žmonių. Lietuvoje Baltijos kelio trasa sudarė apie 220 km, ji buvo suskirstyta į 50 atkarpų pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų nuo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo. Visa trasa buvo padalyta į tris atkarpas ir paskirti koordinatoriai“, – prisimena A. Rupšytė.

Atkarpą Vilnius–Ukmergė koordinavo Vilniaus Sąjūdžio tarybos organizacinės komisijos pirmininkas Arūnas Grumadas, Ukmergė–Panevėžys – Kauno Sąjūdžio tarybos nariai Aleksandras Abišala ir Algimantas Norvilas, Panevėžys–Latvijos siena: nuo Panevėžio iki Pasvalio – Panevėžio Sąjūdžio tarybos nariai Algis Plitnikas ir Rytis Račkauskas, o nuo Pasvalio iki sienos su Latvija – Pasvalio Sąjūdžio tarybos narys Algirdas Mulevičius.

Vilniaus miestui – 37 km atkarpa

Ilgiausia, 37 km, atkarpa buvo skirta Vilniaus miestui, Kaunui ir Kauno rajonui – 20 km, Klaipėdai ir Klaipėdos rajonui – 8 km, Ukmergei – 7 km, Panevėžiui – 5 km, Šiauliams ir Jonavai – po 4 km, kitiems rajonams – nuo 5 iki 1 km.

„Apskaičiuota, kad minimaliam akcijos dalyvių skaičiui atvežti reikia apie 75 tūkst. lengvųjų automobilių arba 10 tūkst. tuo metu vyravusių nedidelių PAZ markės autobusų (23 sėdimos vietos) ar didesnių LAZ markės autobusų (44 vietos). Sąjūdžio tarybų nariai suko galvas, iš kur gauti transporto žmonėms atvežti organizuotai. Nebuvo aišku, ar nebus trukdoma gauti autobusų iš įmonių, įstaigų ar kolūkių. Savarankiškai važiuoti į Baltijos kelią vien lengvaisiais automobiliais buvo sudėtinga – tuo metu automobilis buvo prabanga, ne visi juos turėjo. Reikėjo nuspręsti, kokiais maršrutais žmonės turėtų suvažiuoti į jiems paskirtą Baltijos kelio atkarpą“, – pasakoja A. Rupšytė.

Baltijos kelio pradžia buvo Gedimino pilies bokštas, nuo Gedimino kalno leidosi į Katedros aikštę, vingiavo Neries pakrante, ėjo per Žaliąjį tiltą ir kitu Neries krantu link Ukmergės gatvės ir autostrados Vilnius–Ukmergė, kuri dar nebuvo baigta: neturėjo kietosios dangos, buvo daug skaldos, smėlio, perkasų. Net svarstyta, ar nebūtų geriau, jei trasa eitų senuoju plentu Ukmergė–Panevėžys.

Komunikacija ir gėlės

„Dabartinių ryšio priemonių tada nebuvo. Daug vilčių dėta, kad pagelbės radijas ir Sąjūdžiui palanki automobilių inspekcija. Svarstyta ir apie aeroklubų pagalbą, tačiau galimybę sužlugdė generolas G. Taurinskas (jam buvo pavaldūs Lietuvos aeroklubai), akcijos išvakarėse uždraudęs tą dieną skraidyti virš Lietuvos. Tik keleto drąsių, prarasti licencijas ir užsitraukti baudžiamąją atsakomybę rizikavusių žmonių dėka kauniečiams padėjo kooperatyvas „Aviapaslauga“, davęs du lėktuvus An-2“, – prisimena akcijos koordinatorė.

Artėjant akcijai koordinacinė grupė parengė informacinius biuletenius, Seimo tarybai pateikė pasiūlymus dėl scenarijaus, koplytstulpių statymo visame kelio ruože. Buvo prašoma akcijos dalyvių į Baltijos kelią atsivežti radijo imtuvus, trispalves, juodų kaspinų ir žvakučių, o pasibaigus akcijai surengti mitingus. Jeigu nebūtų galimybės susikibti rankomis, siūlyta ištiesti juodą kaspiną, pastatyti žvakutes tiems, kurie žuvo už Lietuvos laisvę.

Artėjant rugpjūčio 23-iajai sumanyta iš oro barstyti gėles. Per Sąjūdžio laidą „Atgimimo banga“ paprašyta vilniečių į Sąjūdžio būstinę atnešti gėlių. Nuo ankstyvo ryto žmonės prinešė labai daug gėlių. Jos sunkvežimiais vežtos į Kauną, krautos į An-2 ir akcijos metu barstytos iš jų.

Suskambo varpai

„Žmonių entuziazmas buvo beribis. Į Baltijos kelią jie važiavo organizuotai, kolonomis: autobusais, automobiliais, net ir sunkvežimiais. Kolonas lydėjo automobilių inspekcijos, greitosios medicinos pagalbos transportas. Labai daug dalyvių vyko ir savo lengvaisiais automobiliais. Tokio entuziazmo nesitikėjome“, – prisipažįsta A. Rupšytė.

Po akcijos Vilniaus Sąjūdžio tarybos organizacinės komisijos pirmininkas A. Grumadas surinko miestų, rajonų Baltijos kelio koordinatorių ataskaitas, iš kurių matyti, kad į Baltijos kelią net ir organizuotai kolonomis atvyko gerokai daugiau žmonių, nei planuota. Mašinų srautas kai kur judėjo net keturiomis eilėmis. Koordinavimas vyko iš oro, paskelbus per radiją apie transporto spūstis buvo patariama, kuriomis kryptimis važiuoti. Artėjant 19 val. paaiškėjo, kad dauguma akcijos dalyvių laiku nepasieks savo atkarpos. Per radiją žmonėms buvo patarta tuo laiku sustoti ir susikibti rankomis tose vietose, iki kurių pavyko nuvažiuoti.

Vyko ir mitingai

19 val. per radiją suskambo varpai. Akcijos dalyviai susikibo rankomis, suplevėsavo daugybė vėliavų, uždegtos žvakutės stalinizmo aukoms atminti. Daug žmonių vežėsi koplytstulpius, paminklinius akmenis ir juos statė tose atkarpose, kur stovėjo. Po akcijos daugelyje atkarpų vyko mitingai, buvo aukojamos šv. Mišios, degė laužai, buvo skaitomi Sąjūdžio Seimo sesijoje priimti dokumentai.

„Tikslų Baltijos kelio dalyvių skaičių buvo sunku apskaičiuoti. Joje dalyvavo apie 2 milijonai žmonių. Manoma, kad vien Lietuvoje jų buvo apie milijoną. Žmonės susikibo rankomis ne tik stovėdami kelyje, bet ir miestuose, miesteliuose, kaimuose, savo kiemuose – ten, kur buvo. Lietuvoje akcijoje dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir tautinių bendrijų atstovai su savo tautinėmis vėliavomis“, – pabrėžia pašnekovė.

Baltijos kelio akcija pasaulyje buvo nušviečiama per televizijos žinias, pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Taip buvo parodytas trijų Baltijos tautų apsisprendimas ir ryžtas atkurti nepriklausomybę.

Svarba ir įamžinimas

„Baltijos kelias atskleidė trijų Baltijos tautų politinį brandumą, visuomenės gebėjimą susitelkti ir vieningai siekti bendro tikslo. Buvo pademonstruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų struktūrų organizuotumas, gebėjimas koordinuoti bei jėga, galinti pakelti šimtus tūkstančių žmonių, visiems siekiant svarbaus bendro tikslo – atkurti nepriklausomybę“, – apibendrina A. Rupšytė.

2009 m. Baltijos kelias buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO globojamą programą „Pasaulio atmintis“, tarptautinį registrą. 2014 m. Baltijos kelio vietos, kuriose stovėjo akcijos dalyviai ir buvo pastatyti paminklai, įrašytos į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą. 2020 m. vasario 12 d. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km suteiktas Baltijos kelio pavadinimas.

Projektą „Mūsų kultūrinė atmintis“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 4000 Eur.