Visuomenė tampa vis labiau skaitmeninė, tačiau šuoliais lekiantis procesas palieka užribyje nemažai žmonių, nes alternatyvų dažniausiai nėra – net viešosios paslaugos, būtinos socialiai jautrioms grupėms, vis dažniau perkeliamos į skaitmeninę erdvę. Jau daugiau kaip dešimtmetį kalbama apie skaitmeninę atskirtį, kartais netgi vadinamą socialinės atskirties vairininku.

Teodora RAŠIMAITĖ

Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūros neseniai paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė, kad skaitmeninė atskirtis yra nemaža problema daugelyje bendrijos šalių, vis dažniau paslaugas tik skaitmeniniu būdu galima pasiekti ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje.

Kaip skelbiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išplatintame pranešime, „Eurostat“ parengė prognozę, kaip ES valstybėse keisis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. 2001 m. 16 proc. ES šalių gyventojų sudarė 65 metų ir vyresni asmenys. 2020-aisiais šis skaičius išaugo iki 21 proc. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis pasieks 30 proc. Lietuva pagal prognozuojamą šį rodiklį – 5 vietoje. 2020 m. 20 proc. mūsų šalies gyventojų sudarė 65 metų ir vyresni asmenys. Prognozuojama, kad 2050-aisiais šis skaičius pasieks 32 proc. Pirmąsias vietas sąraše užima Graikija, Portugalija ir Italija (po 34 proc.) bei Ispanija (33 proc.).

Skaitmeninis raštingumas – prastas

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų naudojimosi internetu rodiklis – 19 vietoje ir nesiekia ES vidurkio. 2021 m. duomenimis, 80 proc. 55–64 metų mūsų šalies gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu. Tačiau 65–74 metų amžiaus grupės atstovų skaičius – daug mažesnis: tik 56 proc. jų per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu. Remdamiesi šiais duomenimis, ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitos rengėjai spėja, kad 75 metų ir vyresnių gyventojų šis rodiklis yra dar prastesnis.

Bendrijos vidurkis viršija atitinkamai 80 ir 60 proc.: 86 proc. 55–64 metų ir 68 proc. 65–74 metų gyventojų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu.

ES pagrindinių teisių agentūra taip pat atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, statistiką. ES valstybėse net 3 iš 4 vyresnio amžiaus gyventojų šių įgūdžių neturi. Šioje srityje Lietuva taip pat yra gerokai žemiau bendrijos vidurkio. Mūsų šalyje 55–64 metų amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi 31 proc. žmonių (ES vidurkis – 42 proc.), o 65–74 metų amžiaus grupėje – tik 13 proc. (ES vidurkis – 25 proc.).

Nebelieka alternatyvų

Skaitmeninė atskirtis, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dažnai gali būti suprantama tik kaip įgūdžių naudotis naujausiomis technologijomis trūkumas, tačiau iš tiesų ji apima kur kas daugiau aspektų, pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninių įrenginių, mokėti už interneto prieigą. Šie dalykai riboja asmenų, neturinčių prieigos prie informacijos, galimybes, leidžiančias pagerinti savo gyvenimą. Dėl to atsiranda skirtumų, susijusių su žmonių galimybėmis dalyvauti ekonomikoje ir apskritai visuomenėje.

Pavyzdžiui, tie, kurie turi prieigą prie technologijų, gali turėti pranašumą mokymosi ir įsidarbinimo srityse. Jie gali gauti geresnį darbą ir daugiau uždirbti. Dėl šių priežasčių visuomenėje gali padidėti nelygybė. Tie, kurie neturi prieigos prie technologijų, gali atsidurti itin nepalankioje padėtyje švietimo ir įsidarbinimo srityse.

Taip pat skaitmeninė atskirtis gali turėti įtakos socialinei sanglaudai. Tie, kurie turi prieigą prie technologijų, gali lengviau bendrauti ir sąveikauti su kitais. Tai gali lemti stipresnius socialinius ryšius ir bendruomeniškumo jausmą. Tie, kurie neturi prieigos prie technologijų, gali būti izoliuoti ir vieniši. Dėl to gali kilti socialinių problemų.

Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria būtent vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių stygiaus, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių, pabrėžiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime. „Duomenys aiškiai rodo, kad net jei sparčiai judame link didesnės skaitmenizacijos, o išmaniųjų technologijų sprendimus taikome daugelyje gyvenimo sričių, vyresnio amžiaus žmonės patiria riziką būti atskirti“, – teigia tarnybos patarėja Miglė Kolinytė.

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, ši rizika išryškėja ir jos atstovaujamos tarnybos veikloje: „Sulaukiame skundų ir konsultuojame dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu.“