Artėjant mokslo metams tėvai kartu su savo vaikais moksleiviais pradeda ieškoti sprendimų, kurie leistų pagerinti pasiekimus mokykloje. Vieni bando skirti daugiau laiko ir patys padėti vaikams mokytis, kiti – kreipiasi į korepetitorius. Pastarųjų pagalba ypatingai svarbi tokiais atvejais, kai vaikai dėl prastų rezultatų netenka motyvacijos mokytis, teigia ekspertai.

Pasak virtualiosios mokyklos „Digiklasė“ bendraįkūrėjo Silvestro Stonkaus, pagrindinės priežastys, skatinančios moksleivius rinktis papildomą mokymą, yra artėjantys baigiamieji dvyliktos klasės egzaminai arba pereinamieji testai, kuriuos privaloma atlikti aštuntokams, keičiantiems mokymo įstaigą.

„Kad ir kaip dažnai girdime, jog tėvams nėra svarbūs jų vaikų pažymiai, tai yra netiesa. Tėvai arba patys mokiniai pastebi suprastėjusius įvertinimus, todėl šeimoje ieško būdų, kaip tai išspręsti. Tiesa, papildomas mokymas ne visada yra blogų rezultatų pasekmė – kai kurie vaikai yra itin motyvuoti ir jaučia, kad mokykloje pateikiamos medžiagos jiems neužtenka. Šių mokinių rezultatai mokykloje yra puikūs, jie nesijaudina dėl egzaminų, o papildomą mokymą renkasi, nes nori naujų žinių“, – sako jis.

Pašnekovas pastebi, kad tėvai, skatindami vaikus naudotis korepetitorių paslaugomis, dažnai galvoja tik apie trumpalaikę perspektyvą – kaip gerai atlikti testus ir išlaikyti egzaminus. Tačiau neverta pamiršti ir vaiko motyvacijos mokytis.

„Papildomas mokymas padeda visada. Jeigu tėvai jaučiasi susirūpinę dėl kritusių įvertinimų, korepetitorius gali išspręsti laikiną bėdą, padėti vaikui pasiruošti artimiausiam atsiskaitymui. Tačiau ilgalaikės situacijos, susijusios su motyvacijos mokytis trūkumu, tai neišspręs. Vaikui turi būti nuolat formuojamas mokymosi įprotis, kuris padės ne tik mokykliniuose atsiskaitymuose ar egzaminuose, bet ir tolesniuose moksluose“, – tikina jis.

Rekomenduoja pradėti kuo anksčiau

S. Stonkus neakcentuoja pažymių svarbos, tačiau teigia, kad būtent jie parodo, ar vaikui reikalingas papildomas ugdymas.

„Jeigu pažymiai visada buvo geri, bet staiga pradėjo kristi, ženklai yra akivaizdūs. Žinoma, tai tikrai nėra vienintelė identifikavimo priemonė – labai daug išduoda vaiko motyvacija mokslui. Jeigu edukacija jam tampa nebeįdomi, nebenorima kalbėti apie mokyklą ir į ją eiti, reiškia, kad vaikas pamokose jaučiasi prastai ir galbūt gėdijasi, kad kažko nemoka“, – perspėja jis.

„Digiklasėje“ korepetitorių pagalba nuotoliniu būdu teikiama 2-12 klasių mokiniams. Vaikai gali rinktis iš visų pagrindinių, mokykloje mokomų, dalykų – matematikos, lietuvių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, anglų kalbos, istorijos, geografijos. Paklaustas apie tinkamiausią laiką pradėti papildomą mokymą, pašnekovas siūlo nepalikti visko paskutinei minutei ir mokslu rūpintis jau nuo rugsėjo – taip turima daugiau laiko, sumažinamas stresas, pakanka laiko praktikai ir geriau sekasi įsisavinti išmoktą medžiagą.

„Tie, kurie galvoja apie ilgalaikę perspektyvą, pradeda ruoštis nuo mokslo metų pradžios, o kartais ir nuo rugpjūčio. Tiems, kurie planuoja tiesiog pasiruošti egzaminams, dažniausiai užtenka ir 3-ejų mėnesių intensyvaus darbo, tačiau tai neturėtų tapti įprasta praktika. Mokslas nėra tik pažymys arba egzamino rezultatas, pati edukacija yra skirta informacijai įsisavinti ir vėlesniam jos pritaikymui. Statistika rodo, kad papildomai besimokančių mokinių vidurkis ilgainiui paauga bent dviem balais“, – aiškina jis.

Norintys pradėti mokslo metams ruoštis iš anksto, šiuo metu turi galimybę dalyvauti žaidime, kurio metu kas savaitę bus išrenkami net 400 „Digiklasės“ mėnesinės narystės laimėtojų. Iki rugsėjo 3 d. Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ vyksiančios akcijos metu apsipirkusiems už 50 eurų arba daugiau bus išdalinta net 1600 mėnesinių narysčių.

Padeda tapti bendruomenės dalimi

S. Stonkus sako, kad papildomas mokymas dažniausiai padeda pagerinti rezultatus, nes pareikalauja daugiau mokinio pastangų ir laiko.

„Iš dalies tai panašu į sportą – jeigu žmogus kiekvieną vakarą bėga krosą, ilgainiui pastebi, kad sustiprėjo, tapo ištvermingesnis ir tvirtesnis. Tas pats galioja ir mokymuisi. Be to, mokinys gauna naują požiūrį iš kito specialisto, mat kartais vaikas negali rasti sinergijos su savo mokytoju. Kadangi kiekvienas žmogus yra skirtingas, nereikėtų dėl to išgyventi, tai yra normalu. Korepetitoriai žino, kodėl pas juos ateina vaikai ir geba matyti, kad mokiniui trūksta motyvacijos ar noro mokytis. Jie puikiai supranta, kaip reikia edukuoti ir sudominti neįprastais būdais“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, lyginant su šalies vidurkiu, „Digiklasės“ pamokose dalyvaujančių jaunuolių matematikos egzamino rezultatai yra 18-a balų aukštesni. Be to, mokiniai, kurie lanko grupines papildomo mokymo pamokas, taip pat susidraugauja su gausia mokinių bendruomene ir bendrauja ne tik mokymo metu – pradeda susirašinėti, leisti laiką kartu.

„Vienas pagrindinių dalykų, kurių pats mokinys net nepastebi, yra atsiradęs pasitikėjimas savimi. Iš kolegų teko girdėti istoriją apie gana uždaro būdo merginą, kuri atėjo į naują mokyklą ir jautėsi labai nedrąsiai, bijojo aktyviai dalyvauti pamokose, atsakinėti į klausimus. Jos tėvai pastebėjo, kad pradėjo prastėti pažymiai, todėl nusprendė, kad dukrai reikėtų papildomo mokymosi. Besimokydama mergina pajautė, kad viską puikiai žino ir supranta, jai tiesiog trūko pasitikėjimo savimi bei kito požiūrio kampo, kurį suteikė korepetitorius. Įgijusi daugiau drąsos , ji pradėjo aktyviau dalyvauti pamokose“, – pasakoja S. Stonkus.