Vasara – metas, kai norisi pagyventi labiau atsipalaidavus ar pakeliauti, kuriam laikui palikus bent dalį rūpesčių. Vis dėlto bent vieno rūpesčio išvengti nepavyks, jei tik nenorime prisidaryti tikrų bėdų: savo išmanųjį turėsime pasaugoti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad išmanusis, deja, yra lengvai pažeidžiamas daiktas – netgi įvairios apsaugos priemonės nepadės visiškai išvengti pažeidimų. Jie gali sutrikdyti gražius vasaros planus ir kai kuriais atvejais, deja, didės ir sparčiai augančių elektronikos atliekų kiekis.

Numetus – ne visi pažeidimai matomi

„Šiuolaikiniai išmanieji telefonai yra gana lengvai pažeidžiami – netyčia įrenginį numetus gali skilti ne tik ekranas, bet ir nugarėlė, kuri pagaminta iš stiklo, ar telefone įmontuota vaizdo kamera. Išorinė telefonų apsauga, tokia kaip specialūs dėklai ar apsauginiai stikliukai, visiškai telefono nuo dužimo neapsaugo. Vis dėlto, jei norite išmaniaisiais įrenginiais naudotis ilgiau, tokiomis priemonėmis pasirūpinti verta, tai padeda sumažinti žalą telefonui nukritus, apsaugo nuo įbrėžimų“, – aiškina Evaldas Viselga, „Tele2“ įrenginių serviso „Smart Master“ vadovas.

Jis taip pat pataria, kad renkantis naują telefono dėklą derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jo kampai būtų papildomai sutvirtinti. Apsauginis stikliukas gali padėti apsaugoti smūgiams jautriausią telefonų vietą – ekranus. Plonas stiklo sluoksnis apsaugo ekraną nuo įbrėžimų ir suteikia papildomo saugumo netyčia numetus telefoną. Jeigu jūsų darbas susijęs su didesne rizika pažeisti išmanųjį įrenginį (pvz., statybų aikštelėje), rekomenduojama rinktis „rugged“ telefonus, kurie pasižymi atsparumu vandeniui, dulkėms, smūgiams.

E. Vaselga atkreipia dėmesį, kad nukritus telefonui, pažeidimai dažniausiai būna matomi plika akimi: skilęs telefono ekranas arba nugarėlė, gali būti pažeista ir telefone įmontuota vaizdo kamera. Vis dėlto nuo smūgio gali būti sugadinti ir nematomi vidiniai įrenginio komponentai, kurių tvarkymas – sudėtingesnis.

Neskubėkite išmesti, jei galima taisyti

Jei telefonas sudužo, tai nebūtinai reiškia, kad teks su juo atsisveikinti. Daugelis gedimų yra sutaisoma. Geriausia tai atlikti autorizuotame įrenginių servise – tada telefonas taisomas laikantis visų gamintojo reikalavimų, naudojamos originalios detalės, net ir po taisymo lieka galioti gamintojo suteikta garantija. Idealu, jei įrenginys yra apdraustas – gedimo atveju telefono komponentai bus sutvarkyti arba pakeisti naujais, o jūs apsisaugosite nuo netikėtų didelių išlaidų, reikės sumokėti tik besąlyginę išskaitą.

Vasarą telefonams pavojų kelia saulė. Telefoną palikus tiesioginiuose saulės spinduliuose, didelė šiluma gali paveikti telefono vidaus komponentus, ypač bateriją, o taip pat ir ekraną – gali išblukti spalvos. Kai kuriais atvejais pakaks pakeisti tam tikrus komponentus, tačiau ne visi pažeidimai yra pataisomi. Deja, papildomos apsaugos nuo saulės gamintojai nevysto. Tad geriausia apsauga nuo perkaitimo – telefoną laikyti pavėsyje. Tiesa, kai kuriuose šiuolaikiniuose modeliuose ant ekrano atsiranda pranešimas, kad telefonas per daug įkaito ir raginama juo nesinaudoti, kol įrenginys neatvės iki normalios temperatūros.

Kai telefonas nebesutaisomas, telefonus gamintojas neretai keičia naujais. Autorizuotame servise seni telefonai ir jų detalės yra kruopščiai išrūšiuojami, atiduodami perdirbti, o kai kurie komponentai – panaudojami antrą kartą.

Nebenaudojami telefonai – planetos turtas

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad mobiliųjų telefonų atliekos yra priskiriamos dažniausiai šalinamų elektronikos atliekų kategorijai, o Tarptautinio elektros ir elektroninės įrangos atliekų forumo (WEEE) skaičiavimu, pernai visame pasaulyje atliekomis tapo apie 5,3 milijardo mobiliųjų telefonų. Tai nutinka ir dėl to, kad žmonės mėgsta keisti senus telefonus į naujus, o neretai vengia rūpesčių, susijusių su taisymu. Dar blogiau, kai nebereikalingi telefonai tiesiog kaupiami namuose.

„Visame pasaulyje, skaičiuojama, yra apie 16 milijardų mobiliųjų telefonų, o Europoje beveik trečdalis jų nebenaudojami. Daugybė žmonių nesusimąsto, kad jiems nebereikalingi telefonai iš tiesų turi didelę vertę. Kai kurie vis dar galėtų būti naudojami juos pataisius arba perdavus juos asmenims, kuriems šie prietaisai tikrai praverstų. Ir net tada, kai telefonas yra nebepataisomas, iš jo būtų išgaunamas varis ar jo baterijoje esantis kobaltas ir kiti elementai. Jei jų neišgauname iš elektronikos atliekų, tenka kasti iš Žemės gelmių, o juk šie ištekliai nėra nesibaigiantys“, – pastebi L. Jurevičienė.

Ji primena, kad kiekvienais metais pasaulyje elektronikos atliekų susidaro daugiau kaip 50 mln. tonų per metus, o mobiliųjų telefonų ir laiką rodančių ekranų atliekų dalis šiame kiekyje siekia net 13 proc. Nuo 2010 iki 2019 m. elektronikos atliekų kiekis išaugo maždaug 60 proc., o augimo tempai nemažėja. Skaičiuojama, kad 2030 m. elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs iki daugiau kaip 74 mln. tonų per metus.

„Mūsų šalis techniškai yra pasiruošusi suvaldyti elektronikos atliekų srautus, trūksta tik gyventojų atsakomybės. Smulkiosios elektronikos atliekų konteinerius galime rasti prekybos centruose, bibliotekose ir įvairiose įstaigose. Stambiagabaritės elektronikos atliekas EPA iš namų išveža nemokamai. Kartu su stambiosiomis galite atiduoti ir smulkiosios elektronikos atliekas. Tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje“, – primena EPA atstovė.