„Beveik visos švietimo sistemos pasaulyje yra sustabarėjusios – tai rodo daugybė tarptautinių tyrimų. Švietimo kokybė arba blogėja, arba nesikeičia, o gyvenimo įgūdžių lavinimas ir gebėjimas naudotis kompetencijomis prastėja. Net Šiaurės šalyse mokinių motyvacija mažėja. Todėl privalome iš naujo apgalvoti, kaip organizuojame švietimo sistemas“, – teigia norvegų švietimo konsultantas, skaitmeninės dirbtinio intelekto platformos „LearnLab“, skirtos mokinių pažangos ir vertinimo tobulinimui, įkūrėjas dr. Yngve Lindvig.

Iššūkiai švietime

Dr. Yngve Lindvig savo karjeros kelią pradėjo nuo pedagogikos studijų ir jau 25-erius metus dirba EdTech srityje. Tai greitai besivystanti inovacijų švietimo sektoriuje ekosistema, kurioje startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus švietimo sektoriaus iššūkiams spręsti.

Dirbęs su ne viena ministerija ir vyriausybe visame pasaulyje, Dr. Yngve Lindvig telkia žmones tam, kad spręstų šio sektoriaus problemas. Jis įsitikinęs – švietimas yra svarbiausia mūsų gyvenimo sritis, būtent nuo jo viskas prasideda.

„Jauni žmonės yra motyvuoti – jie nori prisidėti prie svarbiausių žmonijai kylančių klausimų. Pavyzdžiui, kalbėti apie klimato kaitą ar taikos palaikymą. Problema ta, kad šiuo metu švietimo sprendžiami klausimai nesutampa su jų poreikiais ir jie vangiai pradeda karjeras šiame sektoriuje.“

Ekspertas teigia, kad šiandien švietimo sistemos yra susikoncentravusios į standartizuotą testavimą ir egzaminus. Mokiniai yra mokomi spręsti testus ir išlaikyti egzaminus, bet nėra ugdomi jų gyvenimo įgūdžiai, kaip pavyzdžiui, kritinis mąstymas, bendradarbiavimas ar kitos kompetencijos, reikalingos dabartyje.

„Intensyvus testavimas mokyklose sukelia daug streso, mokiniai jaučia stiprų spaudimą ir nerimą. Be to, jaunimas nemenką savo dienos dalį praleidžia žiūrėdami į ekranus ir pasinerdami į informacijos srautą, tačiau nemąstydami patys. Tai leidžia vis lengviau manipuliuoti jaunais žmonėmis, nes nėra ugdomas jų gebėjimas susidaryti požiūrį. Itin svarbu, kad jauni žmonės gebėtų turėti savo nuomonę ir nedarytų skubių išvadų“, – sako švietimo konsultantas.

Kokias galimybes galime įžvelgti?

Dr. Yngve Lindvig nuomone, žvelgiant į galimybes švietime, itin svarbu remtis progresyviąja pedagogika, teigiančia, kad mokiniai turi būti aktyvūs problemų sprendėjai viso ugdymo procese. Mažesnis testavimas ir koncentravimasis į kompetencijas gali atverti daug galimybių švietimui. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į mokymo programas, kurios galėtų padėti mokytojams priimti teisingus sprendimus.

Šių kompetencijų ugdymas svarbus tampa ir šiuolaikinės darbo rinkos kontekste. Šiuo metu, kai atsiranda vis daugiau technologijų, dirbtinio intelekto integravimo, automatizavimo, daugelis darbo sričių praranda prasmę arba tiesiog tampa pakeistos mašininiu darbu. Nepaisant to, darbai, susiję su žmogiškosiomis kompetencijomis, taps vis svarbesni – bendravimo, slaugymo, mokymo – mašinos pakeisti neįstengs. Būtent todėl jau šiandien mokyklos turėtų atsižvelgti į bendrųjų kompetencijų ugdymą.

Daugelį metų dirbęs su švietimo ekspertais bei mokytojais Lietuvoje, dr. Yngve Lindvig pastebi, kad progresyviosios pedagogikos idėjos čia itin svarbios. Visgi, derėtų daugiau dėmesio teikti tam, kad jos būtų įgyvendintos. Naujos mokymo programos, kurios yra grindžiamos bendrosiomis kompetencijomis, yra geras būdas paskatinti šį pokytį.