Rašysena pradėta domėtis dar senovės Romoje. Jau tada iš jos buvo siekiama atspėti žmonių polinkius ir charakterį. Ką apie žmones išduoda rašysena, kodėl vieni rašo tik didžiosiomis raidėmis, kitų raštas krypsta į kairę, o dar kitų – į dešinę?

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje Europos universitetų rašysenos tyrimams būsimieji psichologai skiria ne mažiau dėmesio nei žmonių charakterio ir elgsenos studijoms. Norint apibūdinti žmogų pagal jo rašyseną, reikia žinoti sistemą, į kokius ženklus būtina atkreipti dėmesį. Geriausiai tai išmano specialistai, patyrę grafologai. Tačiau šioje srityje galime save išbandyti kiekvienas.

Žvilgsnis į raštą

Harmoningas raštas su lygiais tarpeliais tarp raidžių ir žodžių, sukuriantis tvarkingą, gražią visumą, būdingas turinčioms gerą skonį, aukštos vidinės kultūros asmenybėms.

Kitai grupei būtų galima priskirti taisyklingas geometrines formas išlaikantį raštą – vienodo dydžio laukeliai lapo šonuose, vienodas atstumas tarp eilučių, pastraipų. Psichologai sako, kad taisyklingos „geometrijos“ laikosi žmonės, pasižymintys energija ir tvirta valia, emocine pusiausvyra ir racionalumu.
Trečiai grupei atstovauja žmonės, per gyvenimą įgiję originalų, tik jiems būdingą braižą. Jų raštas gerokai skiriasi nuo to, kaip rašyti juos mokė mokykloje. Kuo didesnis vaikystėje išmokto ir vėlesnio rašto skirtumas, tuo asmuo labiau linkęs pabrėžti savo individualumą ir išskirtinumą gyvenime.

Tiesios vertikalios raidės

Žmogų, kuris rašo tiesiomis vertikaliomis raidėmis, psichologai apibūdina kaip stiprios valios, savimi pasitikintį, santūrų ir stabilų. Toks asmuo linkęs blaiviai vertinti ir analizuoti situaciją, sprendimus priima tik viską ramiai apsvarstęs. Tačiau tokia rašysena išduoda ir kūrybiškumo stoką.

Priešingai, jei raidės nėra tiesios, t. y. parašytos tarsi drebančia ranka, jų autorius – jautrus, emociškai nestabilus, galbūt net linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.

Na, o jeigu raidės vietomis lygios, o vietomis – ne, galima manyti, kad toks žmogus ir gyvenime elgiasi ne visada apgalvotai, prognozuojamai.

Jei raidės palinkusios į šoną

Grafologų manymu, jei raidės 20–30 laipsnių kampu yra pakrypusios į dešinę, tokį žmogų galima apibūdinti kaip nuoširdų, linkusį bendrauti, atvirai reikšti savo jausmus, dažniausiai ir kūrybišką. Jeigu raidės į dešinę palinkusios labiau – 50–60 laipsnių kampu, tai liudija, kad asmuo yra atsidavęs aplinkiniams, mylintis žmones ir labai norintis bendrauti. Tai laisvo, nepriklausomo asmens raštas.

Sugulusios į priešingą, kairę, pusę raidės byloja visai ką kita. Jei raidės į kairę pusę palinkusios stipriai, psichologai aiškina, jog iš taip rašančių žmonių stresinėse situacijose galima laukti netikėtų veiksmų ir audringų emocijų.

Blogiausia tuomet, kai žmogaus raštas neišlaiko pastovios krypties, nes chaotiškas raštas išduoda vidinę sumaištį.

Tik didžiosiomis raidėmis

Didžiosiomis raidėmis rašė ir rašo nemažai garsių asmenybių. Grafologų teigimu, rašymas didžiosiomis raidėmis yra mažiau iškalbingas, tačiau kai ką pasakyti apie tokio rašto savininkus vis dėlto galima.
Jeigu rašančiojo didžiosiomis raidėmis raštas stambus, raidės didelės, galima manyti, kad taip rašanti asmenybė yra stipri, pasitikinti savimi, savarankiška ar norinti išsiskirti iš kitų, atkreipti į save dėmesį. Jei rašančiojo didžiosiomis raidėmis raštas smulkus, žmogus greičiausiai nelinkęs išsiskirti iš kitų, tačiau gyvenime sprendimus priima tik gerai viską apmąstęs, be to, juos priimdamas visuomet laikosi savo įsitikinimų.

Rašantieji didžiosiomis raidėmis apibūdinami kaip uždari žmonės, sunkiai prisileidžiantys nepažįstamus. Apie tokį žmogų, net kelerius metus dirbę su juo vienoje patalpoje, galėsite mažai ką pasakyti.

Raidžių apvalumas ir kampuotumas

Apie žmogų ypač daug gali pasakyti balsių a ir o ir priebalsių g, d ir t rašymas. Jeigu priebalsiai ar balsiai (a, o, g, d) viršuje iki galo „neužsidaro“, tai rodo rašančiojo patiklumą ir atvirumą. Toks žmogus akmens užantyje nenešioja, jis – komunikabilus ir linksmas. Žmonių, kurių balsiai ir priebalsiai neužbaigti apačioje, reikėtų vengti. Jie apibūdinami kaip pikti, negailestingi, linkę konfliktuoti.

Grafologai daug pasakyti gali ir iš to, kaip rašoma raidė T. Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra nubrėžtas horizontalus brūkšnys. Jis rodo, kokie yra žmogaus tikslai gyvenime, o vertikalus brūkšnys – tai, kaip šių tikslų siekiama. Žemiau vertikalaus brūkšnio pabaigos nubrėžtas horizontalus brūkšnys atskleidžia mažus tikslus ir nepakankamą savivertę. Tiksliai virš vertikalaus brūkšnio nubrėžtas horizontalus brūkšnys išduoda apie didelius siekius. Jei horizontalus brūkšnys gerokai aukščiau virš vertikalaus brūkšnio, manoma, kad asmuo linkęs siekti nerealių, labai sunkiai įgyvendinamų tikslų.

Reikia atkreipti dėmesį ir į raidžių apvalumą. Apvalias raides rašo tie asmenys, kurie mėgsta bendrauti ir visiems atverti savo širdį. Tokie žmonės – nuolaidūs, visada pripažįsta kompromisus. Kampuotos raidės būdingos aktyviems, siekiantiems pirmauti, linkusiems kitus kritikuoti žmonėms, o apvalių ir kampuotų raidžių derinys atskleidžia nepaprastą žmogaus gebėjimą žavėti, jo vaišingumą, išlavintą skonį ir taktą.

Nieko blogo, jei raštas yra negražus. Reikėtų sunerimti tuomet, jei raštas – pernelyg puošnus. Tiesa, jeigu tai daroma stilingai, galima manyti, jog žmogus mokėsi menų ir yra linkęs gražinti pasaulį. Tačiau šiaip, psichologų teigimu, pernelyg puošnus raštas – rimtų psichologinių problemų požymis.

Raidžių dydis

Įprasto, vidutinio, dydžio ranka rašytos raidės būna maždaug 3–4 milimetrų, raidžių plotis – paprastai toks pat, kaip ir aukštis. Jeigu raidės platesnės, toks raštas vadinamas ištemptu, o jei plotis mažesnis nei aukštis, raštas laikomas suspaustu.

Smulkiomis raidėmis rašo ypač santūrūs, uždari, bet atlikdami darbą gebantys susikaupti asmenys. Suspaustas raštas būdingas taupioms, save daug kur varžančioms asmenybėms.
Didelėmis raidėmis linkę rašyti plačių užmojų ir didelių ambicijų turintys bei priklausomybės nemėgstantys asmenys. Neretai šie žmonės nesugeba savęs ir savo siekių vertinti objektyviai.

Raidžių jungimas

Rankraštis, kuriame visos raidės viena su kita sujungtos, byloja, kad jo savininkas problemas sprendžia nuosekliai, vadovaudamasis logika ir į viską žiūrėdamas kritiškai. Toks žmogus retai pasitiki savo intuicija.

Jeigu raidės tarpusavyje beveik nesujungtos, rašantysis nėra praktiškas žmogus, jį greičiau būtų galima apibūdinti kaip svajotoją, kūrybišką asmenybę, kuri gyvenime vadovaujasi ne logika, o intuicija.

Rašto eilutės

Horizontalios, lygios eilutės rodo, kad tokio rašto savininkas – tvirta asmenybė, gyvenimo smulkmenos ir mažos nesėkmės asmeniniame gyvenime ar darbe jo iš pusiausvyros neišveda.

Raštas, kai eilutės kyla į viršų, būdingas optimistiškiems ir viskuo patenkintiems žmonėms. Šie žmonės – ryžtingi, moka siekti tikslo, ir dažniausiai juos lydi sėkmė.

Žemyn besileidžiančios eilutės būdingos skeptikams ir pesimistams. Raštas, kai eilutės tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, byloja apie asmenybės nestabilumą, permainingas nuotaikas. Toks žmogus sunkiai adaptuojasi aplinkoje ir greičiausiai nesusitvarkys su darbu, reikalaujančiu kruopštumo ir atidumo ar griežtų taisyklių laikymosi. Na, o viena ant kitos „lipančios“ eilutės būdingos neryžtingiems, bailiems, kompleksuotiems žmonėms.

Grafologai tikina, kad keičiant raštą galima kažkiek pakeisti ir save. Tai vadinama grafoterapija. Keičiama rašysena turi įtakos smegenų sričiai, atsakingai už mūsų elgseną. Be to, žmogus, keisdamas raštą, sąmoningai stengiasi keisti ir kai kurias savo savybes.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“