Pirmosios patirtys mokykloje daro didelę įtaką vaiko sėkmei ir norui mokytis, tad mokymąsi jau nuo pradinių klasių reikėtų pateikti ne tik kaip reikalingą, bet ir kaip įdomų procesą, įsitikinę pedagogai. Lietuvos mokyklų atstovų ir mokinių tėvų apklausa parodė, kad mokyklos eina ta linkme – daug kur jau pradinėse klasėse pradedamas taikyti įtraukusis STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymas.

54 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų direktorių bei mokytojų atsakė, kad jų mokyklose STEAM ugdymas taikomas jau pradinėse klasėse, 51 proc. – progimnazinėse klasėse, 35 – gimnazinėse klasėse.

Pasak Kauno Palemono gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos metodininkės Mildos Vaičiulionienės, jau nuo pirmųjų klasių svarbu pratinti mokinius prie suvokimo, kad reikės mokytis visą gyvenimą, o įtraukusis ugdymas, individualus darbas dažnai padeda vaikams geriau suprasti mokomųjų dalykų teoriją ir jos pritaikymą praktikoje.

„Reikia mokėti ir teoriją, bet supratimas ateina žymiai lengviau, kai mokinys pats padaro eksperimentą, kur teoriją išbando praktiškai, ką ir duoda STEAM. Šis ugdymas padeda skatinti mokinių susidomėjimą gamtos, inžinerijos ir technologijos mokslais, motyvaciją. Jau trečius metus gimnazijoje dirbame su STEAM. Vaikams labai patinka kartą per savaitę vykstanti patyriminė pamoka, kurios metu atliekami bandymai, eksperimentai su vandeniu, oru, maistu, sėjami ir auginami augalai, stebima gamta“, – sako M. Vaičiulionienė.

Norint išmokti, reikia išbandyti

Kad norint geriau išmokti neužteka tik teorijos, būtina visa tai išbandyti, patirti, sutinka ir kita šios gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Lina Vilkauskienė. Jos darbo patirtis rodo, kad mokiniai aktyvūs pamokoje, jiems įdomu tada, kai tikslingai skiriamos praktinės tyrinėjimo bei eksperimentavimo užduotys.

Praktinėse pamokose mokiniai dirba susiskirstę poromis arba grupelėmis, mokosi bendradarbiaujant kelti naujas idėjas, lavinti intuiciją, samprotauti, išsiaiškinti, formuluoti hipotezę, išvadas. Atliekant eksperimentus, išmokstama padėti ir patarti vienas kitam, taip lengviau išmokstant.

„Vaikų patirtis praplečia ir mokymasis kitų mokomųjų dalykų kabinetuose – biologijos, matematikos, fizikos, ir praktinės veiklos lauke. Mūsų gimnazijos aplinka tam palanki, yra tyrinėjimo objektų įvairovė, tinkama vykdyti projektus gamtoje. Pavyzdžiui, vykdėme ilgalaikį projektą „Augalai“: stebėjome medžių pumpurus pavasarį, pildėme lenteles, kėlėme hipotezę, ar nuo pumpuro dydžio priklauso lapo dydis. Rugsėjį šią hipotezę paaiškinome, formulavome išvadas. Tyrinėjamus augalus mokiniai skirstė į tipus, aiškinosi, kuo vienas tipas skiriasi nuo kito, per mikroskopą analizavo pasirinkto lapo struktūrą“, – pasakoja mokytoja.

L. Vilkauskienė teigia pastebėjusi, kad STEAM projektų veiklose įgyta patirtis ir žinios yra stipresnės, mokinių prisimenamos su teigiama emocija. Net praėjus kuriam laikui jie per patyrimą, praktiką gautas žinias prisimena, pritaiko kituose dalykuose.

Pašnekovė sako, kad gimnazija kuo daugiau savo veiklų stengiasi orientuoti į STEAM ugdymą: veikia STEAM būreliai, įrenginėjama laboratorija, taip pat įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) finansuojamas projektas „Kokybės krepšelis“, kurio tikslas – didinti 1-IV klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus.

STEAM yra integruotas, į kompleksišką skirtingų dalykų žinių taikymą orientuotas ugdymas, padedantis mokiniams teorines žinias iš karto pritaikyti praktikoje ir pamatyti jų naudą. Lietuvoje šiuo metu veikia ES investicijų lėšomis įkurti 7 regioniniai STEAM centrai, kurių laboratorijose dirba mokinių grupės iš įvairių mokyklų, kuriami dar 3 tokie centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tikslas – klasėje užauginti ananasą

Gimnazijoje pradinio ugdymo mokytoja dirbanti Laimutė Truskauskaitė sako, kad yra pakankamai geros galimybės pritaikyti STEAM pagal dabartinę ugdymo programą pradinėms klasėms.

„Stengiuosi integruoti STEAM, kur tik galiu. Kartais visa diena būna kaip viena ilga pamoka, apjungiant lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo dalykus. Labai įdomu tai, kad kartais patys vaikai tiek susidomi, kad išprovokuoja ir mokytoją tolesniam gilinimuisi. Pavyzdžiui, sykį nagrinėjome sodo, daržo ir miško gėrybes, tyrinėjome sandarą, ragavome, konservavome, aptarėme, kaip augalai dauginasi. Ir vaikams parūpo, kur auga ananasai. Sutarėme, kad internete susiras vaizdų ir atsineš į kitą pamoką, o aš atsinešiau tikrą ananasą. Taip kartu išsiaiškinome ir tai, kad ananasą galima užsiauginti namuose. Šiuo metu klasėje mirksta ananaso lapų kūgis, laukiame išleidžiant šaknis ir tikimės, kad pavyks auginti jį vazone“, – teigia L. Truskauskaitė.

Mokytoja sako, kad jaunesniame mokykliniame amžiuje formuojasi pagrindiniai žmogaus gebėjimai, kuriuos jis įsisavina per visus pojūčius. Veiklų, susijusių su pagrindiniu pamokos tikslu, kaitaliojimas bei pagrindimas, kur tai galima atrasti ar panaudoti praktiniame gyvenime, vaikui suteikia giluminį pažinimą, kuris išlieka ilgiau.

„Pirmoji patirtis mokykloje gali tiesiogiai nulemti vaiko požiūrį į mokslą per visus mokymosi metus. Per patirtį įgytos žinios lengviau „ištraukiamos“ iš pasąmonės ir po ilgesnio laiko, efektyviau panaudojamos kaip pagrindas naujoms žinioms kaupti. Sužadintas ir nuolat skatinamas smalsumas, pozityvus požiūris į klaidas palaiko vaiko norą bandyti, ieškoti, klausti, tyrinėti. Tuomet testai tampa savęs pasitikrinimu, ar tvirtai moku, ar kažkur liko spragos ir prie jų reikia padirbėti“, – įsitikinusi ji.