Šiandieniniam mokslui žinoma, kad net mažytė sidabro koncentracija pasižymi didelį poveikį turinčiomis baktericidinėmis savybėmis. Dar mūsų prosenelės laikė ant stalo stiklinę su vandeniu, į kurį buvo įmerktas sidabrinis šaukštas. Toks vanduo pasižymėjo antibakteriniu poveikiu ir jį geriantį žmogų aplenkdavo ligos.

Perspėja apie ligą

Senovės Babilone ir Asirijoje sidabras buvo susijęs su Mėnulio garbinimo kultu, tad visi jį laikė šventu metalu. Kur pirmiausia sidabras imtas naudoti kaip juvelyrinė medžiaga, tiksliai nėra aišku. Užtat žinoma, kad papuošalus iš sidabro labai vertino senovės Egipte ir senovės Graikijoje. Kasinėjant rasti kai kurie daiktai buvo padaryti daugiau nei prieš šešis tūkstančius metų.

Beveik visame pasaulyje sidabras laikomas moterišku metalu. Be to, jis nuo senų laikų įkūnija išmintį. Viduramžiais sidabrą pagarbiai vertino alchemikai, astrologai, išminčiai, mėgo jį ir poetai.

Sidabrui buvo priskiriama antgamtinė jėga. manyta, kad jis atbaido visas blogąsias jėgas, taip pat vampyrus ir vilkolakius. Pagonybės laikais iš sidabro darydavo amuletus, o krikščionybės – kryžius.

Parapsichologai teigia, kad sidabro lydiniai yra subtilus pasaulio energijų laidininkas, susijęs su dieviškuoju žmogaus sielos pasauliu. Egzistavo prietaras, kad sidabras tamsėja, jeigu juo pasipuošęs žmogus gali netrukus susirgti. Šiuolaikinis mokslas aiškina tai tuo, kad dar niekaip nepasireiškusi liga jau atlieka organizme ardomąjį darbą molekuliniu lygmeniu. Tas molekules kaip tik ir ,,išgaudo“ metalas, reaguodamas į rūgščių ir šarmų balanso pokyčius.

Labiausiai tinka Žuvims ir Vėžiams

Astrologai pateikė išvadas, kam labiausiai tinka sidabras. Jie mano, kad sidabras labiausiai gyvenime padeda vandens ir oro ženklams. Ypač jis palankus tiems, kurie gimė po Žuvų ir Vėžio ženklu.

Žemės ženklų atstovai taip pat gali nešioti sidabrą. Sidabras nemėgsta šiurkščių, žiaurių, ieškančių naudos, egoistiškų, emociškai šaltų žmonių. Tokiems žmonėms jis gali ir pakenkti. Netgi kalbama, kad pragmatikus, pedantus, žmones, kuriems svetimas romantiškas pasaulio suvokimas, sidabras paprastai palieka – arba nusimeta, arba taip susiklosto aplinkybės, kad būna padovanojamas, parduodamas...

O štai emocingiems žmonėms sidabras sustiprina intuiciją, padeda labiau atskleisti kūrybinius sugebėjimus.

Antibakterinės savybės

Sidabras nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir šiandien naujagimiams dovanojami sidabriniai barškučiai. Europoje gyvavo tradicija išdygus pirmajam dantukui dovanoti kūdikiui sidabrinį šaukštelį.

Žmonės nuo senovės žinojo apie baktericidines sidabro savybes. Dar antikiniais laikais jį naudodavo kaip dezinfekuojančią priemonę, valančią užterštą vandenį.
Senovės Graikijos istorikas Herodotas, aprašydamas Persijos karaliaus Kiro žygį V a. pr. Kristų, pasakojo, kad kariai saugojo geriamąjį vandenį sidabriniuose induose, kurie buvo laikomi šventais, nes išlaikydavo vandenį šviežią per didžiausius karščius.

Šiandieniniam mokslui žinoma, kad net mažytė sidabro koncentracija pasižymi didelį poveikį turinčiomis baktericidinėmis savybėmis. Dar mūsų prosenelės laikė ant stalo stiklinę su vandeniu, į kurį buvo įmerktas sidabrinis šaukštas. Toks vanduo pasižymėjo antibakteriniu poveikiu ir jį geriantį žmogų aplenkdavo ligos.
Teigiama, kad sidabras pastebimai gerina ir jau susirgusių žmonių sveikatos būklę, padeda greičiau atsistoti ant kojų.

Šiuolaikinis mokslas sidabrą vadina pačiu stipriausiu natūraliu antibiotiku. Moksliškai įrodyta, kad jis gali sunaikinti daugiau nei 600 bakterijų ir virusų rūšių.

Pirmasis mokslininkas, pradėjęs tyrinėti sidabro poveikį mikrobo ląstelei, XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo šveicarų botanikas Karlas Negelis. Jis nustatė, kad sidabro jonai sukelia beveik žaibišką mikroorganizmų žūtį.

Vėliau sidabro baktericidines savybes patvirtino vokiečių mokslininko Vincento, rusų mokslininkų S. S. Botkino ir A. P. Vinogradovo bandymai. Dizenterijos lazdelė ant sidabrinės plokštelės žuvo per tris dienas, stafilokokas – per dvi dienas, o šiltinės lazdelė – per 18 valandų. Pagal dezinfekcijos jėgą sidabras pranoksta furaciliną, kalio permanganatą, chlorkalkes, karbolio rūgštį ir natrio hipochloritą.

Tačiau vis dėlto didelių sidabro dozių gydytojai nerekomenduoja. Natūraliu būdu į žmogaus organizmą sidabro patenka valgant žalumynus, agurkus, kopūstus. Galima per dieną išgerti 1–2 stiklines vandens, kuriame parą buvo pamerktas sidabrinis šaukštelis. Teigiama, kad sidabrinis vanduo sustiprins imunitetą, pagerins medžiagų apykaitą organizme, padės išvengti burnos ertmės uždegimo, suteiks tvirtumo nagams ir dantims, odai stangrumo, o plaukams – stiprumo ir purumo.

Kosmetikos priemonėms ir augalams

Mūsų laikais sidabras plačiai naudojamas kosmetologijoje. Kosmetikoje nanodalelės ir sidabro jonai geriausiai veikia skystoje terpėje – losjonuose, kremuose, dantų pastose.

O galima pasinaudoti mūsų močiučių būdu – palaikyti vandenį sidabriniame inde ir panaudoti jį prausimuisi, plaukų plovimui, dantų skalavimui. Maudantis tokio vandens sveika įsipilti į vonią.

O dar sidabrinis vanduo, jei naudosite jį laistymui, atgaivins net pačias silpniausias kambarines gėles ir padarys jas atsparesnes.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"