Gyvename pernelyg gerai ar tiesiog nesijaučiame saugūs? Kaip parodė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas tyrimas, net 63 proc. šalies gyventojų namuose yra po du ir daugiau nenaudojamų mobiliųjų telefonų. Dar 55 proc. namų ūkių turi bent po 1 nenaudojamą kompiuterį. Be to, net 43 proc. namų ūkiuose tokie nenaudojami prietaisai guli po 3 ir daugiau metų.

18 proc. respondentų namuose – po 4 ir daugiau nenaudojamų telefonų

„Namuose kaupiami, po keletą metų nenaudojami smulkūs elektronikos prietaisai – netvaraus vartojimo pavyzdys. Juk toks kompiuteris ar telefonas, jei tik jie yra veikiantys ar pataisomi, kažkam galėtų būti labai reikalingi – nereikėtų pirkti naujų. Jeigu tokie prietaisai nepataisomi ar jų taisyti neapsimoka, tokiu atveju jie galėtų patekti į rūšiuojamų elektronikos atliekų srautą, būti perdirbti, o iš jų atgaunamos naudingos medžiagos panaudotos naujiems gaminiams. Galiausiai tai būtų naudinga visai planetai – mažiau gamintume, tvariau naudotume iškastinius išteklius“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

EPA inicijuotas tyrimas atskleidė, kad net 18 proc. respondentų namuose yra keturi ir daugiau nenaudojami mobilieji telefonai, 17 proc. – trys, po du nenaudojamus telefonus turėjo 28 proc., po vieną – 17 proc. tyrimo dalyvių. Visus mobiliuosius telefonus, kuriuos turėjo, naudojo tik 20 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų.

Apklausa taip pat parodė, kad po vieną nenaudojamą kompiuterį namuose turi 29 proc. namų ūkių, du – 17 proc., tris ir daugiau – 9 proc. tyrimo dalyvių. Kad namuose turi du nenaudojamus kompiuterius, dažniau nurodė didmiesčių gyventojai. Kad visi turimi kompiuteriai naudojami dažniau teigė moterys, mažesnių pajamų respondentai.

Kai kurie prietaisai guli nenaudojami 5 ir daugiau metų

Net 29 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad tokie nenaudojami prietaisai jų namuose laikomi 3–4 metus, o 14 proc. teigė, kad tokie prietaisai nenaudojami guli 5 ir daugiau metų. Vienerius ar dvejus metus nenaudojamus prietaisus namuose laikė šiek tiek daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių.

„Kuo ilgiau nenaudojamas telefonas ar kompiuteris, tuo didesnė tikimybė, kad jis ir nebebus panaudotas bei galiausiai virs elektronikos atliekomis“, – pastebi L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad perduoti ar parduoti kam nors nebenaudojamą telefoną nėra labai sudėtinga – rūpinantis duomenų apsauga tereikia atstatyti jo gamyklinius duomenis. Tuo tarpu perduodant kitam asmeniui kompiuterį rekomenduojama, naudojant specialias programas, išvalyti kietąjį diską ar net jį sunaikinti. Kitas klausimas, ar ką nors labai domintų nenaujas kompiuteris be kietojo disko ar be operacinės sistemos, nes prireiktų papildomos kompiuterių meistro pagalbos.

Šalyje – patogus elektronikos atliekų surinkimo tinklas

„Ne visi mėgsta tvarkytis namuose, o ką jau kalbėti apie rūpestį klimato kaita, gamta, planetos ištekliais. Duomenų saugumas ar tvarumo sprendimai irgi reikalauja papildomo rūpesčio, kuris kai kam atrodo kaip pernelyg apsunkinanti veikla. Todėl galbūt nereikėtų stebėtis, kad ne vienam patogiausia seną telefoną ir kompiuterį tiesiog pasidėti į spintelę, nors tikroji jų vieta greičiausiai būtų elektronikos atliekų konteineris. Ši elgsena būdinga ne vien Lietuvos, bet ir daugelio Europos šalių gyventojams“, – sako EPA projektų vadovė.

L. Jurevičienė taip pat primena, kad smulkiosios elektronikos atliekas galime patogiai išmesti į specialius konteinerius, esančius šalies prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose. Tuo tarpu stambiosios elektronikos atliekas EPA paima iš namų nemokamai – tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 ar užregistruoti išvežimą asociacijos interneto svetainėje. Čia galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.

EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Spalio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.

Partnerio turinys.