Vėl persukome laikrodžius valanda į priekį. Lietuvos teritorijoje stojo vasaros laikas, kuris bus atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Ar toks laiko reguliavimas turi įtakos sveikatai? Kuriems žmonėms – vyturiams ar pelėdoms – lengviau prisitaikyti?

Ar laiko sukiojimas lemia savijautą?

Medikų nuomone, laikrodžio persukimas turi įtakos mūsų savijautai. Tai patvirtina antinksčių žievės hormono kortizolio tyrimai. Pasirodo, didžiausias šio hormono kiekis kraujyje būna vos nubudus. Dieną kortizolio būna mažiau, o į vakarą visai sumažėja. Šis antinksčių gaminamas hormonas reguliuoja organizmo medžiagų apykaitos procesus bei stimuliuoja virškinamąjį traktą.

Kortizolis paruošia organizmą dienai. Per tam tikrą laiką nusistovi šio hormono kiekis ir jo svyravimai. Kai organizmas priverstas budintis valanda vėliau ar anksčiau, turi praeiti laiko tarpsnis, per kurį kortizolio svyravimai prisitaikytų prie pakitusio režimo.

Todėl gali sutrikti miegas, pasireikšti nuotaikų kaita, žmogus gali justi didesnį nuovargį ir apatiją. Nemalonūs pojūčiai dingsta po kelių dienų. Prisitaikyti prie pakeisto laiko sunkiau tiems, kurie dirba pamainomis. Nuolat besikeičiantis miego ritmas itin žalingas organizmui.

Vis dėlto laikrodžių persukimas valanda pirmyn ar atgal lemiamos įtakos sveikatai neturi. Kas kita, kai organizmui reikia prisitaikyti prie kardinalių laiko pokyčių, pavyzdžiui, keliaujant iš vienos laiko juostos į kitą. Tuomet adaptuotis prireikia gerokai ilgesnio laiko.

Vyturys, pelėda ar... kolibris?

Vieni žmonės keliasi su saule, todėl ryte jie gali kalnus nuversti, o tuos, kurie mėgsta naktinėti, darbinis pakylėjimas apima tik vidury nakties. Vyturiams patinka rytas. Keltis švintant, pasportuoti, pasivaikščioti gryname ore jiems nė motais.

Pelėdoms toks režimas kelia siaubą. Juk pelėdžiukai gulasi gerokai po vidurnakčio. Na, o jeigu kartais patinka naktinėti, o kitąsyk ir prabudę ankstyvą rytą jaučiatės puikiai, veikiausiai esate kolibris! Kolibriais vadinami žmonės gali prisitaikyti prie bet kokios situacijos. Jie būna aktyvūs ir ankstyvą rytą, ir vėlų vakarą. Tačiau tokių žmonių nėra daug. Žinoma, nuo to, esate vyturys ar pelėda, priklauso kūno svoris, skausmo pojūtis, netgi rizika sirgti onkologinėmis ligomis.

Pelėdų bėdos

Mokslininkai linkę manyti, kad būti pelėda nelengva. Pelėdos gyvena vyturių pasaulyje. Juk į mokyklas, universitetus, darbus, susitikimus paprastai skubame anksti ryte. Tad jei vyturiams iki pietų – energijos su kaupu, pelėdų neišbudina nei stipri kava, nei energinga muzika. Ilgai naktinėjantys žmonės turi mažesnį kiekį „gerojo“ (didelio tankio) cholesterolio.

Taip pat yra linkę... knarkti. O kartais kenčia nuo apnėjos, kai miegant kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina. Pasirodo, šiam miego sutrikimui įtakos turi aplink kaklą susikaupę riebalai. Tačiau mokslininkai pastebėjo ir pelėdų privalumą. Pelėdos lengviau nei vyturiai prisitaiko prie pasikeitusio laiko ar laiko juostų

Polinkis ligoms

Mokslininkai atskleidė teoriją, kad apsisaugoti nuo vėžio padeda melatoninas – smegenyse esančios kankorėžinės liaukos miego metu gaminamas hormonas. Todėl tamsa skatina melatonino gamybą, o šviesa lėtina. Vadinasi, vyturiai (priešingai, nei pelėdos) turi mažesnį melatonino kiekį organizme. Tačiau, pasak mokslininkų, jų atmintis geresnė nei pelėdų. Kodėl?

Miego metu žmogus „išgyvena“ penkis miego etapus. Kiekvienas jų trunka 90–110 minučių. Kiekviename miego etape smegenys veikia skirtingai. Tyrimais įrodyta, kad vėlai atsigulęs ir anksti atsikėlęs žmogus nepatiria visų miego etapų, todėl toks režimas gali turėti įtakos atminties spragoms. Miego trūkumas taip pat gali nulemti kitą dieną pasireiškiantį jautrumą skausmui.

Beje, pelėdos turi didesnę tikimybę susirgti depresija. Ir vėlgi – dėl miego trūkumo. Naktiniu ritmu gyvenantys žmonės taip pat dažniau kenčia nuo sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, diabeto ar opaligės, kuriuos sukelia sutrikusi hormonų veikla. Užtat vyturiai sunkiau pakelia paros režimo sutrikimus. Rytiniu režimu gyvenantiems žmonėms sunku dirbti naktinėje pamainoje. Toks ritmas silpnina imunitetą ir gresia širdies ligomis.

Ar pelėda gali tapti vyturiu?

Moterims menopauzės laikotarpiu dažnai taip nutinka. Smarkiai sumažėjus estrogeno kiekiui, pelėdos po truputį tampa vyturiais. Vis dėlto, kaip naktinėti mėgstančiam žmogui pakeisti režimą? Atminkite, miegoti būtina 6–8 valandas. Tad svarbiausia – laiku atsigulti, kad tų miego valandų nepristigtų. Tačiau daugumai pelėdų anksčiau atsigulus sunku užmigti. Pasistenkite prieš miegą sočiai neužkandžiauti ir nevartoti alkoholio. Įtrinkite sprandą kokiu nors raminamuoju aliejumi, paskaitykite, paklausykite ramios muzikos arba tiesiog pasistenkite prisiminti maloniausius dienos išgyvenimus. Tik, šiukštu, nežiūrėkite televizoriaus ir nenaršykite internete! Tai sužlugdys bet kokius bandymus užmigti.

Jei turite galimybę, savo režimo nekeiskite drastiškai. Darykite tai po truputį – kėlimosi ir ėjimo miegoti laiką kasdien ankstinkite po 15 minučių. Vėliau, kai priprasite prie naujo miego ritmo, gulkitės ir kelkitės tuo pačiu metu. Pasistenkite būsimam rytui pasiruošti vakare – išvengsite streso, skubėjimo ir chaoso.

Pelėdų rytas

Naktininkams tai – sunkiausias paros metas. Kaip palengvinti nubudimą? Netiesa, kad tinka šaltas dušas. Pelėdos organizmui tokia procedūra sukelia stresą. Geriau – kontrastinis dušas. Bet ne šilto ir šalto, o šilto ir vėsaus vandens srovė. Vandens temperatūra turi svyruoti tarp 32–33 oC ir 23–24 oC. Pelėdžiukai neturėtų piktnaudžiauti kava.

Trys keturi puodeliai kenkia ir skrandžiui, ir širdžiai. Anglijos gydytojų atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, piktnaudžiaujantys kava, dažniau patenka į kelių eismo įvykius. Kofeinas aktyvina smegenų veiklą, tačiau mažina gebėjimą sukoncentruoti dėmesį. Tad jei ryte nepakanka vieno puodelio kavos, „budinkitės“ kitais būdais – patrinkite delnus, pėdas ir ausų spenelius ar pamasažuokite veidą.

Pusryčiai

Žmonės, mėgstantys ankstyvą rytą, valgo daug ir pasimėgaudami. Tačiau pelėdos – priešingai, ryte visai nesinori valgyti. Vis dėlto, pagal šį organizmo laikrodį gyvenantys žmonės dažnai prisiverčia praryti kelis šaukštus košės ar sukrimsti sumuštinį.

Tačiau, užuot prievartavus organizmą, geriau suvalgyti jogurto ar kokį vaisių. Ir nepatariama gerti šaltų sulčių. Verčiau – karšto ar šilto gėrimo. Šiltas maistas padidina organizmo aktyvumą.

Kaip vyturiui ištverti vėlyvą vakarėlį?

Pelėdžiukams sunku nubusti, vyturiams – ištverti ilgus vakarojimus. Pavyzdžiui, svarbų vakarėlį, kuriame dalyvauti būtina. Negana to, privalu spinduliuoti žvalumu ir gera nuotaika, nors miegas ima viršų. Kaip tokiu atveju elgtis? Trinti delnus ir masažuoti veidą? Pasirodo, tai, kas rytmetį budina pelėdas, vyturiams nepadeda. Kaip neužmigti vakarėlyje? Delnus ir pėdas reikėtų įmerkti į šaltą vandenį. Tokios vonelės padeda įveikti mieguistumą. Beje, atsikratyti mieguistumo padės ir šaltas rūgštokas gėrimas – uogų morsas, apelsinų sultys arba vanduo su citrina.

Vyturys ir pelėda – tvirta pora

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad patvariausios santuokos porų, kuriose vienas partneris vyturys, kitas – pelėda. Koks gi paaiškinimas? Tiesiog partneriai stengiasi prisiderinti (bet ne keisti!) prie vienas kito miego įpročių.

Mokėjimas ir noras derintis – tvirtos santuokos pagrindas. Tad, jeigu jūs – vyturys, o antroji pusė – pelėda, nesistenkite to pakeisti, leiskite jam (ar jai) gultis tuomet, kai to norisi.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"