Problemos darbe dažnai tampa nuolatinio streso ir įtampos šaltiniu. Neturėdami jėgų susidoroti su įtampą keliančia situacija, tampame itin nervingi ar net nutariame išeiti iš darbo, kartais nė nenutuokdami, kur teks ieškoti naujos darbo vietos. Toli gražu ne visuomet problema būna tokia rimta ir neišsprendžiama. Dažnai tai tėra mūsų požiūris į problemą. Taigi kuo dažniausiai skundžiasi darbuotojai?

Mažas atlyginimas

Tai svarbiausia priežastis, dėl kurios darbe jaučiamės nejaukiai ir dažniausiai parašome prašymą mus atleisti, nes mums atrodo, kad esame nevertinami.

Kaip yra iš tiesų?[i][/i] Mažas atlyginimas turi savų pranašumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, patogus grafikas ir ne itin didelė atsakomybė. Atsisakę tokio darbo ir pamėginę įsidarbinti kitoje vietoje, galite suprasti, jog – nors atlyginimas ir du kartus didesnis – „arti“ teks keturiskart daugiau, maža to, dar ir viršvalandžius.

Teks kasdien važinėti į įstaigą, o buvusioje įmonėje į darbą galėjote ateiti ne kiekvieną dieną. Kartais, jei netenkina atlyginimas, pakanka pasikalbėti su vadovybe. Juo labiau jei darbovietėje jau dirbate daug metų ir esate gerai užsirekomendavę. Gali būti, kad atlyginimo padidinimo klausimas tuoj pat bus išspręstas.

Bloga vadovybė

Yra gana mažai tokių, kurie patenkinti vadovybe. Daugelis skundžiasi, kad viršininkai juos visaip „žlugdo“, kabinėjasi, verčia atlikti neaprėpiamai didelės apimties darbus – daug didesnės, nei priklausytų.

Kaip yra iš tiesų?[i][/i] Despotai viršininkai, žinoma, nėra retenybė, tačiau neverta skausmingai reaguoti į bet kokią pastabą ar nurodymą. Gali būti, kad viršininkas viso labo nori, jog darbuotojai laikytųsi darbo drausmės ir gerai dirbtų. Gaila, tačiau pastarieji tai dažnai vertina kaip pernelyg didelio vadovybės reiklumo požymį, ir tai tampa didelio streso ar pasiryžimo išeiti iš darbo priežastimi. O juk tai susiję tik su kai kuriais darbo momentais... Juk ir naujoje darbovietėje vadovybė gali būti nė kiek ne lojalesnė.

Blogas kolektyvas[i][/i]

Intrigos, apkalbos darbo kolektyve, suprantama, nesuteikia teigiamų emocijų. O nekomfortiška aplinka darbą paverčia kančia.

[i]Kaip yra iš tiesų?[/i] Kiekviename kolektyve yra „povandeninių srovių“. Žvelkite į tai filosofiškai. Svarbiausia – nesileiskite įtraukiami į konfliktus, nemalkite liežuviu ir kuo mažiau pasakokite apie save – juk neaišku, ar tai nebus panaudota prieš jus pačius... Juk į darbovietę ateinate dirbti, o ne domėtis apkalbomis.

Subordinacijos problemos

Daugelis darbuotojų junta įtampą, jei vadovas yra gerokai jaunesnis ar jei kolektyve yra daug jaunesnių ar daug vyresnių kolegų už juos.

[i]Kaip yra iš tiesų[/i]? Darbe turite konkrečias pareigas, todėl būtina laikytis tarnybinės subordinacijos. Elkitės su žmogumi, kaip priklauso pagal jo pareigas, o ne pagal amžių. Juk ne vestuvėse su juo šoksite, o rūpinatės bendrais darbo reikalais. Gerai atlikti darbą galima tik tuo atveju, jeigu jums netrukdys įvairios nuostatos ir prietarai.

„Nepatogūs“ partneriai ir klientai

Jeigu pagal tarnybines pareigas privalote vesti derybas ar aptarnauti klientus, tikriausiai žinote, kad tai nėra labai saldu: galite susidurti su kaprizais, nesupratingumu ir net visišku neadekvatumu.

[i]Kaip yra iš tiesų?[/i] Neatsitiktinai reikalavimuose kandidatams užimti, tarkime, vadybininko pareigas rašoma „atsparumas stresui“, nes žmonės į tą pačią situaciją reaguoja skirtingai. Kažkam konfliktas su dalykiniu partneriu ar klientu – pasaulio pabaiga, o kitam – ne daugiau nei darbo „komponentas“. Vertinkite tai kaip savo darbo dalį, o ne kaip neištaisomą klaidą. Jeigu dėl panašių situacijų pernelyg išgyvenate, gali būti, jog jums šis darbas tiesiog netinka.

Puolimas būriu

Deja, vieno ar kelių bendradarbių „pjudymas“ – mūsų laikais ne toks jau ir retas reiškinys. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių. Tarkime, įvyko darbuotojo ir vadovybės ar gerbiamo kolektyvo nario konfliktas, galbūt tai lėmė nesugyvenamas darbuotojo charakteris ar tiesiog prastas darbas, tačiau teisintis ir atsakyti dėl to turi kiti... Tokia situacija gali trukti kelis mėnesius ar net kelerius metus. Paprastai viskas baigiasi atleidimu iš darbo vadovybės iniciatyva ar savo noru.

[i]Kaip yra iš tiesų?[/i] Atleidimas iš darbo – toli gražu ne vienintelis variantas. Labai dažnai darome netinkamas išvadas dėl „pjudymo“ priežasčių ar tiesiog nesuprantame, kodėl su mumis nenorima bendrauti. Pakeitę savo elgesį ar bent atsiprašę, galime pakeisti ir kolegų požiūrį į mus.

Pirmiausia reikėtų pasikalbėti su „pjudymo“ kurstytoju ar tuo darbuotoju, kuris kolektyve labiausiai gerbiamas, ir išsiaiškinti tokio bendradarbių elgesio priežastis. Taps aišku, ar verta rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, ar dar ne vėlu pabandyti viską ištaisyti.

Nemėgstamas darbas

Ne visuomet darbas teikia malonumą. Vieni susitaiko su tuo, kad tenka dirbti dėl pinigų, o kiti metų metus velka nepakeliamą jungą, nematydami išeities... Pakeisti darbo vietą – ne taip paprasta.

[i]Kaip yra iš tiesų?[/i] Pakanka pakeisti savo požiūrį į nemėgstamą darbą, kad jis taptų mielesnis. Net pats neįdomiausias, nykiausias ir sunkiausias užsiėmimas turi tam tikrų pranašumų. Pabandykite jų rasti. Galite pažaisti žaidimą „pasiek rezultatų“.

Dažnai manome, kad jei darbas nepatinka, galima dirbti tarsi atžagariomis rankomis. Suprantama, jog tai neteikia džiaugsmo nei mums, nei vadovybei. Tad pamėginkite pasiekti gerų rezultatų bent jau iš „sportinio azarto“. Ir gali būti, jog darbas ims teikti bent kiek didesnį pasitenkinimą.
[i]
Parengta pagal žurnalą „Savaitė“[/i]