Šunys dažnai yra vadinami geriausiais žmogaus draugais, tačiau jie gali būti ir kur kas daugiau. Lietuvoje jau pradėti ruošti šunys asistentai neįgaliesiems – keturkojai, palaikantys ne tik vienišumo akimirką, bet ir padedantys savarankiškai naviguoti po pasaulį ir gelbėjantys gyvybes.

Rusnė MARMAITĖ

Nors kitose pasaulio šalyse šunų pagalbininkų ruošimas neįgaliesiems jau yra nusistovėjusi praktika, Lietuvoje pirmasis keturkojis asistentas pradėtas rengti dar visai neseniai. Tai vokiečių aviganė Mulan, kuri jau daugiau nei metus mokosi būti cerebriniu paralyžiumi sergančios vilnietės Ajanos Lolat asistente.

Nuo vaikystės judėjimo negalią turinti mergina pasakoja, kad mintis įsigyti šunį kilo tuomet, kai ji iš bendrabučio persikraustė gyventi į nuosavą būstą. Ji sako tuomet pasijutusi vieniša, todėl susimąstė, ką reikėtų daryti prireikus pagalbos.

Ėmusi ieškoti informacijos Ajana išsiaiškino, kad yra galimybė šunis apmokyti ir paruošti gyventi su negalią turinčiais žmonėmis. Taip jos gyvenime atsirado Mulan.

„Šuo kompanionas tikrai užaugina pasitikėjimą savimi, laisvumo jausmą ir suteikia ramybę. Taip buvo tiek man, tiek kitiems neįgaliesiems, kurių šunys asistentai dar ruošiami“, – džiaugsmo neslepia mergina.

Laukti tenka ilgai

Ajanai lemtingą gyvenimo sprendimą priimti padėjo Baltijos kinologijos centro specialistai. Jie kol kas vieninteliai Lietuvoje ruošia šunis asistentus neįgaliesiems.

Pasiteiravus, kodėl tik dabar imtasi ruošti pirmuosius keturkojus pagalbininkus, centro direktorius Vytautas Gustaitis paaiškina, kad tokio tipo dresūra yra ypač sudėtinga ir reikalauja daugybės resursų, kurių iki šiol esą vis pritrūkdavo.

„Daugiau nė viena mokykla šito nesiima. Kodėl? Nes per sudėtinga, per daug atsakomybės. Pavyzdžiui, sugalvos instruktorius, kad nebenori dirbti. Reikia vėl surasti žmogų, išmokyti. Ištisas mechanizmas užsisuka, ir atsakomybė didžiulė“, – teigia kinologas.

Dabar Baltijos kinologijos centras jau turi penkis kinologus visoje Lietuvoje, pasirengusius dirbti su būsimais šunimis asistentais.

Tokie keturkojai pagalbininkai gali būti rengiami padėti ne tik žmonėms su judėjimo negalia, bet ir sergantiems epilepsija, turintiems klausos negalią, pirmo tipo cukrinį diabetą, autizmo sutrikimą ar kitokią psichikos negalią.

Šuo – kiekvieno poreikiams

Be Mulan, Baltijos kinologijos centre šiuo metu jau ruošiami dar du šunys asistentai – abu Labradoro retriveriai. Vienas jų atiteks autizmo sutrikimą turinčiam berniukui, kitas – kurčnebylių porai su dviem mažais vaikais.

Pasak V. Gustaičio, kiekvienas į centrą besikreipiantis žmogus turi skirtingus reikalavimus būsimam asistentui. Šunys ruošiami pagal kiekvieno neįgaliojo individualius poreikius.

„Pavyzdžiui, šeimai, kuri neprigirdi ir nekalba, reikalingas šuo, kuris pakviestų šeimininką, jeigu, tarkime, vaikai žaidžia kieme ir įvyksta konfliktas arba jie užsigauna. Šuo turi atbėgti, pakviesti šeimininką prie verkiančio vaiko“, – pasakoja V. Gustaitis.

Pasak kinologo, šis šuo taip pat yra treniruojamas tik pasitelkiant viso kūno gestų kalbą, nenaudojant garsų. Visa tai tam, kad šeima galėtų lengvai su juo susikalbėti.

Tinka ne visi šunys

Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir pačių šuniukų asmenybei bei genetikai. V. Gustaitis teigia, kad neįgaliajam parenkant šunį asistentą reikia atsižvelgti į jo nervinės veiklos tipą – išaiškinti, ar šis yra cholerikas, sangvinikas, melancholikas ar flegmatikas: „Jeigu paimtume per daug greitą šunį, būtų bėda. Paimtume melancholiką – taip pat problema. Reikia rinktis tarp sangviniko ir flegmatiko.“
Šuniukai taip pat privalo būti itin sveiki: kruopščiai tikrinamos jų giminės linijos, tėvų sveikata, ieškoma genetinių ligų.

Pasirengimas – intensyvus

Šuns asistento rengimo programa trunka dvejus su puse metų. Per juos neįgalusis kartu su savo naujuoju augintiniu turi pereiti keturis skirtingus dresūros etapus. Didžiąją dalį laiko šuo gyvena ne pas savo šeimininką, o kinologijos centre, kur yra nuolatos prižiūrimas ir mokomas profesionalių trenerių.

Kaip aiškina Ajana, ji su Mulan jau yra pasiekusios priešpaskutinį programos etapą. Iki šiol mergina savo vokiečių aviganę lankydavo po kelis kartus per savaitę. Dabar Mulan per mėnesį tris savaites praleis mokykloje, o savaitę – būsimuose namuose. „Paskutiniais programos mėnesiais šuo gyvens pas mane, o treneris atvažiuos į namus kartą per savaitę ar dar rečiau tiesiog pakoreguoti tų dalykų, kurių dar trūksta“, – apie tai, kas laukia ateityje, pasakoja Ajana.

Jos teigimu, per treniruotes tenka mokytis visko, kas yra susiję su šuns priežiūra, – nuo gyvūno psichologijos, bazinių komandų iki augintiniui reikalingų skiepų tvarkaraščio bei higienos. „Žmogus su negalia gauna ne tik šunį, bet ir kinologijos žinių, papildomos veiklos. Tai priverčia jį ne tik ieškoti pagalbos, bet ir pačiam aktyviai veikti, parodyti, kiek daug gali“, – sako Ajana.

Apie šuns pagalbą žmogui antrina ir V. Gustaitis. Jis sako, jog vien keturkojo buvimas šalia žmogaus jau jį sveikatina, o tai esą jaučia ir visi projekto dalyviai. „Jie visi sutartinai tvirtina: mūsų gyvenimas pasikeitė, atradome gyvenimo džiaugsmą, turime dėl ko gyventi ir būti“, – džiaugiasi V. Gustaitis.

Nori siekti pasaulio rekordo

Ajana tikisi, kad Mulan rengimo programai pasibaigus pagaliau turės pagalbininkę, kuri galės prireikus panešti jos daiktus, o atsitikus nelaimei – iškviesti pagalbą. Tai bus galima padaryti specialiu antkakliu – šuniui jį prakandus informuojamos skubiosios pagalbos tarnybos.

Tačiau be viso to, pasak Ajanos, pati didžiausia dovana yra galimybė laisviau judėti. Iki šiol dviem ramentais besikliovusi mergina dabar išdidžiai sako, kad Mulan dėka jau gali vaikščioti tik su vienu. Jos tikslas – ramentų atsisakyti iš viso.

Dabar mergina mokosi judėti pasiremdama į specialią rankeną, pritvirtintą prie šuns liemenės. V. Gustaitis pasakoja, jog išskirtinė rankenos konstrukcija yra originali ir buvo sugalvota jo paties. „Uždėjome rankeną ant šuns ir, kai jį laviname, visuomet ją naudojame – kad šuo žinotų, jog eis šalia žmogaus ir bus jam atrama“, – aiškina kinologas.

Prieš kelis mėnesius Ajana kartu su Mulan netgi pasiekė Lietuvos rekordą – su ramentais įveikė beveik 13 kilometrų trasą masiniame pėsčiųjų žygyje. Ir tai dar ne pabaiga. „Tikrai turime ateities tikslų. Tikiuosi kitais metais tokiu pačiu principu siekti pasaulio rekordo. Pasaulio rekordas yra 10 kilometrų, tai mes jau kaip ir turime neoficialų rekordą, liks tik jį pakartoti“, – sako mergina.

Problema keliasi į Seimą

Vieno šuns asistento parengimo kaina gali svyruoti nuo 15 tūkst. iki beveik 20 tūkst. eurų. Lietuvoje tokia paslauga kol kas nesubsidijuojama, tad neįgaliajam, norinčiam įsigyti augintinį, visą sumą tektų padengti iš savo kišenės. Kitose Baltijos šalyse valstybė padengia kone pusę šios sumos. Taigi, kiekvieno iš mūsų auka Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondui gali prisidėti prie geresnio neįgaliųjų gyvenimo.

Pasak Ajanos, yra ir kita, ne ką mažesnė, problema – šunys asistentai Lietuvoje vis dar nėra teisiškai reglamentuoti. Tai reiškia, jog net ir įsigijus ir išdresiravus keturkojį pagalbininką, jis neturės galimybės kartu su šeimininku keliauti į viešas vietas, kuriose šunims būti draudžiama, tokias, pavyzdžiui, kaip parduotuvė ar viešasis transportas.

Būtent dėl to Ajana kartu su Baltijos kinologijos centro atstovais šiuo metu dalyvauja Seimo darbo grupėje, ruošiančioje Šunų asistentų įstatymo projektą. „Per rudens sesiją tikrai spėsime tą įstatymą paruošti ir dėl jo balsuoti. O kai jau atsiras įstatymas, tikimės dirbti prie dokumentų, kad atsirastų subsidija, greičiausiai – pavasario sesijoje“, – teigia mergina.

Ambicingi tikslai

Pats centras taip pat turi tikslų – siekia tarptautinės akreditacijos šunų asistentų rengimo srityje. Jai įgyti reikia paruošti bent penkis šunis asistentus. Prie šios svajonės įgyvendinimo prisideda ir Ajana. Jos įkurtas fondas dabar renka lėšas šunų pagalbininkų rengimo programai ir tiek finansiškai, tiek morališkai padeda neįgaliesiems, norintiems įsitraukti į šią programą.

Mergina teigia atradusi savo pašaukimą – šunis asistentus padaryti prieinamus visiems norintiesiems: „Kad ir kiek šunų asistentų būtų, aš tikrai juos stebėsiu ir rūpinsiuosi, kad viskas būtų padaryta 110 procentų“, – nuotaikingai baigia pokalbį mergina.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.