Kad kaip neišvengiama būtinybė interjere suprojektuota niša netaptų galvos skausmu, reikia kūrybiškumo ir išmanymo.

Danguolė KIŠKIENĖ

Paslėpti paprasta, bet ar verta?

Restauruojant senus butus neretai aptinkamos ir atidengiamos kadaise užmūrytos nišos, buvusios nebenaudojamų praėjimų vietose. Projektuojant naujus būstus nišos suformuojamos „stumdant“ sienas ir siekiant kuo racionaliau panaudoti kiekvieną kvadratinį metrą.

Nors atrodytų, kad nėra nieko paprasčiau, kaip nišoje sumontuoti sieninę spintą ir taip ganėtinai racionaliai išspręsti jos panaudojimo problemą, vis dėlto prieš renkantis lengviausią kelią, kuris bet kuriuo atveju niekur nedings, reikėtų įvertinti kitas galimybes. Taip, tokioje spintelėje ar solidžių gabaritų spintoje tilptų daugybė slėptinų daiktų, be kurių neįsivaizduojamas mūsų gyvenimas. Tačiau išmoningai ir stilingai dekoruota niša suteiktų erdvei tai, ko spinta niekaip nepajėgtų.

Kaip aiškina interjero architektas Ramūnas Masteika (UAB „Kitos pusės projektai“), niša – tai plokštumoje esantis įgilinimas, o jų gali būti labai įvairių. Kai patalpos yra sudėtingos konfigūracijos, kai jų forma nėra išgryninta, atsiranda ne tik būtinybė, bet ir įdomių galimybių nišomis papildyti naudingą plotą. Niša sėkmingai pritaikoma tada, kai įsilieja į aplinką ir atlieka konkrečią erdvės praplėtimo ar apšvietimo, o galbūt baldų integravimo funkciją.

Jei niša yra, ji turi „dirbti“

Pasak interjero architekto, paprastai niša nėra sukuriama šiaip sau – jos egzistavimas turi funkcinę prasmę. „Kuri nors sienos dalis gali būti įgilinta dėl pastato konstrukcijos – galbūt yra kolona, kurią reikia paslėpti įrengiant nišą. Arba suprojektavus skiriamąją pertvarą tarp dviejų patalpų suformuojamos dvipusės nišos. Pavyzdžiui, įstūmus lovos galvūgalį į nišą padidinamas miegamojo plotas, o kitoje pertvaros pusėje atsiranda priešingos nišos, kurios, tarkim, svetainėje pritaikomos lentynoms, o ta sienos dalis, kuri „išstumta“ į svetainę, gali tapti eksponavimo plokštuma televizoriui, paveikslui ar kitam objektui.

Tokios funkcinės nišos sukuriamos dirbtinai dėl to, kad iškyla būtinybė kuo geriau panaudoti erdvę – tai dažnas reiškinys mūsų kompaktiško dydžio butuose. Toks žaidimas nišomis yra estetiškai patrauklus, nes jose įkomponuotos lentynos tarsi paslepiamos, plokštumos atrodo lygios, o erdvė – švari“, – dėsto pašnekovas.

Taigi nišą svarbu „įdarbinti“, kad ji būtų naudinga. Kaip tai tinkamai padaryti, labai priklauso nuo viso buto planavimo, nuo to, kur išdėstytos kitos zonos. Jei niša gana erdvi, daugelis stengiasi ten įrengti papildomą darbo vietą, nes toks poreikis netikėtai tapo rimtu prioritetu. Tinka ją panaudoti ir nuo bendro namų šurmulio atskirtam poilsio ar skaitymo kampeliui.

Nišoje įkomponuoti baldai vizualiai tarsi sumažėja, jie užima mažiau bendrosios kambario erdvės, kita vertus, čia įrengta zona atrodo jaukesnė, nes darbo stalą, lovą ar sofutę supa trys sienos. O kur dar galimybė didesnę nišą atskirti sunkaus audinio užuolaida! Nebūtinai tam, kad pavyktų atsiriboti nuo likusio pasaulio, – galima vien dėl gražumo: lengvai parišta drapiruotė atskirtai, pavyzdžiui, miegamojo zonai suteikia elegantiško žavesio.

Spalvų ir faktūrų kontrastai

Kartais niša neuždengiama ir naudojama ne praktiniam, o tik estetiniam tikslui, kaip interjero dekoracija. „Įprastai tokios nišos gylis yra nedidelis – nuo 10 iki 30 cm. Ji dažnai atsiranda dėl konstrukcijos ypatumų, senuose pastatuose tai gali būti buvusios durų angos. Ūkiškai nedidelio gylio nišos niekam nepritaikysi, todėl lieka tik ją pabrėžtinai eksponuoti kaip išskirtinę detalę. Dažniausiai ji tarsi prašyte prašosi kitokios faktūros.

Įsivaizduokime, kad dažyta ar kitaip dekoruota siena yra žemės pluta. O niša yra lyg tos žemės pjūvis, tad natūralu parodyti kitokią vidinę jos struktūrą – dirbtinę, žinoma, o ne tikrą ten esantį betoną. Ir šviesa, žinoma, labai svarbu: niša dažniausiai yra ne vienoje plokštumoje su siena, ją dengia šešėliai, tad be papildomo apšvietimo ji bjauriai atrodo. Arba galima čia pakabinti veidrodį – jis atspindi aplinką“, – pataria interjero architektas.

Vienas būdų pabrėžti nišą kaip išskirtinį interjero elementą – nudažyti ją kontrastinga kitoms sienoms spalva. Nišai dekoruoti tinka ne tik vienspalviai dažai, bet ir raštuoti ar įvairių medžiagų faktūras imituojantys tapetai, fototapetai, plokštės. Tai išryškins įdubimo gylį, suteiks erdvei gyvumo, ryškumo. Tokiu atveju daug daiktų čia nereikia – užteks jaukios sofutės ar fotelio, komodos ar net vienintelio išraiškingo augalo, ir erdvė atrodys visai kitaip. Kitokia spalva ir faktūra traukia akį, atkreipia dėmesį, o nusibodusi ar neatliekanti savo vaidmens gali būti nesudėtingai pakeista – nišą perdažyti ar perklijuoti daug paprasčiau nei visą kambarį. Tiesa, jei nišos yra kelios, svarbu kontrastais neužsižaisti.

Praktiškos ir stilingos lentynos visada pravers

Negilioje nišoje suprojektuotos atviros lentynos yra vienas efektyviausių šios savotiškos konstrukcijos pritaikymo būdų – jos suteikia papildomos daiktų laikymo (bei demonstravimo) vietos ir, svarbiausia, tampa puikia galimybe sukurti interjere intrigą, nes ant jų galima sudėlioti skirtingų stilių aksesuarus (tik svarbu jų nepadauginti).

Lentynos ypač praverčia virtuvėje, o kokias medžiagas ir koloritą rinktis, priklauso nuo interjero stilistikos. Vis dėlto dizaineriai nuolat pabrėžia, kad medinės (ar medį imituojančios) lentynos gražiausiai kontrastuoja su interjeruose dabar vyraujančiomis šviesiomis sienomis ir lakoniško dizaino baldais. Tiesa, taip drąsiai išryškinus nišą būtina gerai pagalvoti, ką ant tų lentynų dėsite, ir ne visada rinktis tai, ką patogiausia laikyti po ranka, bet verčiau pirmenybę teikti originaliems, dekoratyviems indams ar kitiems virtuvę neabejotinai puošiantiems aksesuarams.

Vonios kambaryje nedidukė niša su lentynėle ar net be jos gali labai praversti pasidėti šampūnus, kitas prausimosi priemones, kurias patogu laikyti po ranka: jos ne taip kris į akis, patalpoje bus mažiau margumo. Specialiai mažoje erdvėje formuoti nišą greičiausiai niekam mintis nekiltų – tai būtų per didelė prabanga, bet tokia galimybė neretai atsiranda projektuojant spinteles ar parenkant vietą skalbimo mašinai – tiesiog svarbu apie tai pagalvoti.

Prieškambaris yra vieta tarp „ten“ ir „čia“, kurioje būtina atlikti daug itin praktiškų veiksmų: rengtis, autis batus, laikyti visų namiškių sezoninius drabužius, avalynę, rankines, kuprines… Tačiau interjero dizaineriai mėgsta pabrėžti, kad kaip tik čia susidaromas pirmas įspūdis apie mūsų namus. Jie turi mintyje ne vien tik tvarkingai sudėliotus daiktus, tiksliau, visai net ne juos, o tai, kas atskleidžia namų savitumą ir nuotaiką.

Žinoma, jei patalpa nedidelė, o niša, atvirkščiai, erdvi, joje tiks pastatyti suolelį ar kabyklą, ir vargu ar galima su tokiu sprendimu ginčytis. Bet jei sienoje esanti niša per maža, kad būtų funkcionaliai panaudota, joje tiks eksponuoti tai, kas apibūdina čia gyvenančius žmones: tai gali būti kelios namiškių nuotraukos, galbūt įrėminta šeimos vertybes atspindinti mintis ar mieli kelionių suvenyrai.

Originalus sprendimas ir vertingas patarimas

Kaip aiškina R. Masteika, kai yra niša, reikia pagalvoti, kokie turėtų būti jos išoriniai kampai, – juk jie labai pažeidžiami, už jų galima užkliūti. Dažnai niša dekoruojama profiline apdaila, bet ši labiau tinka romantiško ar klasikinio stiliaus interjeruose. O jei interjeras šiuolaikiškas, tokie apvadai ne visada yra stilistiškai įdomūs. Moderniame interjere tinka vidinei nišų apdailai naudojama kitokia medžiaga – tai gali būti akmuo, metalas, medis, fanera... Tokia apdaila neturėtų būti sulyginama su siena, bet išsikišusi, tarkim, centimetrą ar du į priekį, kad matytųsi medžiagos storis, išskirtinumas. Išsikišusi briauna ne tik apsaugo nišą, bet ir suvaldo jos tūrį ir atrodo itin estetiškai.

Pasak interjero architekto, nėra universalaus sprendimo, kam ir kaip pritaikyti nišą. Jis priklauso nuo interjero – ar jame esanti niša yra įdomi, ar ją reikia eksponuoti, ar, atvirkščiai, slėpti, ar dekoruoti maksimaliai suliejant su aplinka, ar išryškinti kaip išskirtinę detalę. „Reikia įvertinti, kokia jos vieta, dydis, proporcijos, kokie interjero tikslai. Tik tada galima priimti sprendimą.

Tai tarsi savotiškas žaidimas: nišą tinkamai suvaldžius, įsigilinus į jos savitumą, formą, ji gali papuošti kambarį. Arba, atvirkščiai, nesuvaldyta ji tampa tarsi rakštis interjere, kambarys pasidaro kažkoks šlubas, nes jame yra nišų, kurios atrodo be ryšio. Taigi nišomis galima interjerą arba papuošti, arba sugadinti, – dėsto pašnekovas. – Neturint erdvės planavimo, dekoravimo patirties ne visada pavyksta priimti teisingą sprendimą.

Turiu minty, kad nesikreipiant į profesionalus, į interjero dizainerius ne kiekvienam verta užsiimti nišų kūrimu ir galvoti, kad ji taps puošmena vien dėl to, kad, tarkim, dekoruosite ją klinkeriu, išklijuosite tapetu ar kamštine medžiaga. Kartais tokie sprendimai būna sėkmingi, bet pasitaiko ir taip, kad šabloniškais bandymais suvaldyti nišą galima net nepataisomai sugadinti interjerą.“

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.