Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams pasiekus naujas aukštumas finansų rinkoje vyravo optimistinės nuotaikos, tačiau vėliau jos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas, sako „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis.

Pirmas žingsnis mažesnio JAV ekonomikos skatinimo link

Rugsėjo viduryje JAV federalinių rezervų bankas (FED) pasiuntė aiškų signalą investuotojams apie numatomus ekonomikos skatinimo politikos pokyčius – obligacijų supirkimo apimtį FED gali pradėti mažinti jau netrukus.

Jei toks sprendimas būtų galutinai patvirtintas, obligacijų supirkimo tempas nuo šių metų gruodžio būtų pradėtas mažinti po 15 mlrd. JAV dolerių kas mėnesį. Šiuo metu superkama apie 120 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų per mėnesį, todėl tokiu atveju ši skatinimo programa būtų užbaigta iki 2022 m. vidurio.

FED vadovas Jerome Powellas patikino, kad bazinių palūkanų pakėlimas turėtų būti svarstomas tik užbaigus obligacijų supirkimo programą. Konferencijoje anonsuota, kad bazinių palūkanų norma galėtų būti didinama palaipsniui po 0,25 bazinio punkto ir iki 2024 m. pradžios pasiekti 1,75 proc.

JAV – per plauką nuo federalinės skolos krizės

JAV iždo sekretorė Janet Yellen susiduria su didžiausiu išbandymu per savo aštuonių mėnesių kadenciją, norėdama įtikinti respublikonų įstatymų leidėjus sutikti padidinti JAV valstybės skolos limitą. Jis šiuo metu siekia apie 28,4 trln. JAV dolerių.

Jei J. Yellen pastangos bus bevaisės, skaičiuojama, kad pinigų valstybės aparatui geriausiu atveju pakaks iki šių metų lapkričio pradžios. Tai galėtų lemti dar vieną išpardavimą finansų rinkose, kurį buvo galima stebėti po išryškėjusių Kinijos NT giganto „Evergrande“ bėdų.

Į panašią situaciją dėl skolos lubų JAV administracija ir įstatymų leidėjai buvo patekę 2011 ir 2013 m. Pirmą kartą JAV politikams dėl skolos limito padidinimo pavyko susitarti paskutinėmis minutėmis, ir JAV akcijų biržos reagavo jautriai − tuo metu sulaukta didesnės korekcijos nuo 2008-ųjų pasaulio finansų krizės. Antrą kartą 2013 m. beveik milijonui JAV valstybės tarnautojų keliems mėnesiams teko išeiti į prastovas, tačiau investuotojų reakcija buvo nuosaikesnė.

Prieštaringi JAV makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai JAV rodikliai siuntė prieštaringus signalus. Metinė infliacija JAV rugpjūčio mėnesį sudarė 5,3 proc. ir buvo 0,1 proc. punkto mažesnė nei liepos mėnesį. Būsto paskolų paraiškų skaičius išaugo 4,9 proc. ir tai buvo didžiausias augimas per pastarąsias 8 savaites.

Amerikiečių, kurie kreipėsi dėl bedarbio pašalpų, per savaitę padaugėjo iki 351 tūkst. Šis skaičius gerokai viršijo analitikų prognozes, kurie tikėjosi 320 tūkst. Didesniam nei tikėtasi skaičiui daugiausia įtakos turėjo delta atmainos poveikis šalies atsigavimui.

Gamintojų PMI indeksas rugsėjo mėnesį siekė 60,5 punkto ir buvo mažesnis nei prognozavo analitikai. Tiekimo grandinių ir žaliavų problemos sumažino produkcijos gamybą rugsėjį, o darbo jėgos trūkumas logistikos srityje paveikė prekių pristatymą ir pardavimus.

„Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV ekonomikos augimo prognozę nuo 7 proc. iki 5,9 proc. Tikimasi, kad šios šalies augimas 2022 m. paspartės nuo anksčiau prognozuoto 3,3 proc. iki 3,8 proc.

Rugsėjis pateisino permainingo mėnesio reputaciją

Pagrindiniai JAV akcijų indeksai per rugsėjį buvo linkę mažėti, ypač po žinučių apie „Evergrande“ ir po to sekusio išsipardavimo.

Pačiame jo įkarštyje „S&P 500“ indeksas užfiksavo didžiausią dienos kritimą per paskutinius 3 mėn., kuris sudarė apie 3 proc. Vienu metu, palyginti su mėnesio pradžia, indeksas buvo sumažėjęs apie 5 proc., bet baigiantis rugsėjui savo nuosmukį jau buvo sumažinęs.

„S&P 500“ indekso kilimui daugiausia įtakos turėjo energetikos ir finansų sektoriaus įmonės, neigiamai indeksą paveikė informacinių technologijų bei sveikatos sektoriaus įmonės.

Griežtėjanti FED retorika skatina JAV dolerio stiprėjimą. „Swedbank“ valiutų strategų nuomone, EUR/USD valiutų poros kursas turėtų išlikti 1,16–1,195 intervale.

ECB tampa vis vienišesnis

Rugsėjį palūkanų normą pakėlė Norvegijos centrinis bankas, apie tokius planus užsimena Anglijos ir keli kiti centriniai bankai. Tad Europos centrinis bankas (ECB) ima jaustis vis vienišesnis toliau tęsdamas skatinančią pinigų politiką, nepaisant augančios infliacijos. Kita vertus, Europa dar prieš pandemiją negalėjo pasigirti sparčiu ekonomikos augimu ir pakankama infliacija, dėl to bet koks skatinimo mažinimas turi būti labai gerai apgalvotas.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu apie 3 proc. siekianti infliacija yra laikinas reiškinys ir iki 2022 m. jis turėtų išsikvėpti bei nukristi žemiau 2 proc. ribos.

Augimas euro zonoje rodo lėtėjimo ženklus

Euro zonos ekonomikos augimas rugsėjį pastebimai sulėtėjo. Pirkimų vadybininkų indekso (PMI) rodiklis rugsėjį siekė 56,1 ir buvo mažesnis palyginti su liepa ir rugpjūčiu. Augimo tempas lėtėjo tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriuose. Pagrindinės lėtėjimo priežastys – vis dar trūkinėjančios tiekimo grandinės ir neraminanti viruso plitimo statistika.

Europos akcijų indeksai per dviejų savaičių laikotarpį atkartojo pasaulines tendencijas. Pagrindinis senojo žemyno indeksas „STOXX 600“ per pastarąsias dvi savaites sumažėjo apie 0,65 proc., o nuo rugsėjo pradžios – apie 3,5 proc.

Vokietijos indeksas „Xetra DAX“ per dvi savaites sumažėjo 0,56 proc., Prancūzijos „CAC 40“ indeksas – 0,4 proc. Tuo metu Italijos „FTSE MIB“ indeksas pakilo apie 1 proc., o britų „FTSE 100“ paaugo apie 0,3 proc.

Europa artėja link energijos kainų krizės

Dėl plataus ES užmojo pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą, bendrijai kyla pavojus tapti precedento neturinčio gamtinių dujų ir elektros kainų šuolio auka. Šiuo metu energijos kainos 27 šalių bloke kyla į visų laikų aukštumas dėl kelių priežasčių.

Pasaulinės paklausos padidėjimas, ribotas dujų importas iš Rusijos ir Norvegijos, pustuštės saugyklos bei artėjanti žiema ne vieną Europos šalies vyriausybę verčia imtis už galvos.

Situacija papildomai kaitina Rusijos sprendimas mažinti gamtinių dujų tiekimą į regioną, siekiant greičiau nei įprastai paleisti „Nord Stream 2“ dujotiekį. Išaugusios dujų kainos jau dabar stabdo įvairias Europos gamyklas. Ne išimtis ir Lietuvoje veikianti azoto trąšų gamykla „Achema“, kuri į prastovas išleido apie 400 darbuotojų.

Kiniško „Lehman Brothers“ efektas

Kinijos pagrindinių akcijų indeksų rodikliai pastebimai sumažėjo po to kai, kai Honkongo biržoje nusirito su mokumo problemomis susidūrusio Kinijos NT giganto „Evergrande“ akcijų kaina.

„Shanghai Composite“ indeksas per paskutines dvi savaites smuko 2,4 proc., „CSI 300“ indeksas – 3,27 proc. Tuo metu „Evergrande“ akcijos nuo metų pradžios yra praradusios apie 80 proc. savo vertės.

Baimės dėl įmonės bankroto raudonai nudažė ir viso pasaulio akcijų indeksus rinkoms prisiminus „Lehman Brothers“ bankrotą. Į chaotišką situaciją greitai sureagavo Kinijos centrinis bankas, kuris atliko 19 mlrd. JAV dolerių vertės bankų likvidumo injekciją.

Tikimasi Kinijos valdžios įsikišimo

Kaip „Evergrande“ atsidūrė ant prarajos krašto? „Evergrande“ buvo antras pagal dydį NT plėtotojas Kinijoje, kurio vertė siekė 367 mlrd. JAV dolerių ir sudarė apie 2 proc. viso Kinijos BVP. Prie „Evergrande“ krizės prisidėjo Kinijos vyriausybės priimti įstatymai apriboti NT plėtotojų galimybę skolintis ir taip mažinti kaistančios NT rinkos temperatūrą.

Kompanijos įsipareigojimai šių metų liepą siekė apie 338 mlrd. JAV dolerių, ir tai buvo labiausiai įsiskolinęs NT plėtotojas pasaulyje. Rugsėjį „Evergrande“ nebegalėjo sumokėti investuotojams sukauptų palūkanų už anksčiau išleistas obligacijas.

Tikimasi, kad į procesą galiausiai įsikiš Kinijos vyriausybė. Kita vertus, sisteminė kompanijos keliama rizika vertinama kaip maža. Ji turi daug likvidaus turto pradedant NT objektais ir baigiant elektromobilių verslu, kurie gali būti panaudoti skoloms padengti. Panašu, kad kompanijos likimas turėtų paaiškėti per ateinantį mėnesį.

Rygoje ir Taline užderėjo IPO

Rugsėjo 28 d. prasidėjo pirmasis per bene ketverius metus viešas akcijų siūlymas (IPO) Rygos biržoje – akcijas platina finansinių paslaugų bendrovė „DelfinGroup“. Bendrovė planuoja išplatinti bent 7,3 mln. akcijų. Paskelbta vienos akcijos kaina – 1,52 euro. Platinime gali dalyvauti ir mažmeniniai investuotojai, kurie paraiškas gali teikti iki spalio 11 d. per „Swedbank“ ar kitus biržos „Nasdaq Riga“ narius.

Panašių naujienų artimiausioje ateityje pateiks ir Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti Energia“ antrinė įmonė „Enefit Green“, veikianti atsinaujinančios energetikos srityje. Šiuo metu ji taip pat ruošiasi būsimam IPO, kurį organizuoja „Swedbank“, „Nordea“ ir „Citigroup“. Konkreti IPO data dar nepaskelbta, tačiau jame galės dalyvauti mažmeniniai investuotojai, o išplatintos akcijos bus įtrauktos į Talino vertybinių popierių biržos sąrašą.

„Ignitis Group“ susiduria su politizuotų sprendimų rizika

Po Lietuvos valstybinės energetikos reguliavimo komisijos (VERT) paskelbtos ESO paslaugų kainų metodikos pakeitimų, „Ignitis grupės“ akcijų kaina susitraukė daugiau kaip 14 proc. Investuotojai suskubo išsiparduoti akcijas, kurios tik rugpjūtį viršijo 22,5 euro kainą, buvusią IPO metu. „Ignitis grupės“ akcijos kainos nuosmukis atsispindėjo ir maždaug 6 proc. sumažėjusiame „OMX Baltic Benchmark“ indekse.

Pagrindinė išsipardavimo priežastis – dėl metodikos pakeitimo galimai sumažėsiančios pajamos iš reguliuojamos veiklos bei tolesnė politizuotų sprendimų rizika. Situaciją šiek tiek sušvelnino neeilinio visuotinio akcininkų susitikimo sprendimas skirti 43,75 mln. eurų dydžio tarpinius dividendus už pirmąjį 2021 m. pusmetį. Tai sudaro 0,589 euro vienai akcijai.