Norvegija, panaikinusi muito ir kelių mokesčius bei suteikusi nemokamą parkavimą elektromobiliams miestuose, tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kur elektromobilių pardavimai viršijo įprastų automobilių pardavimus.

Dr. Lineta Ramonienė

Mokestinė politika gali sumažinti įvairių mažesnę žalą darančių prekių ar prekių grupių, apie kurias pastaruoju metu daug diskutuojama — elektromobilių, alternatyvių tabako gaminių, vietinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, ir kitų prekių ar prekių grupių kainas, bet ar sumažintos kainos padidins šių prekių vartojimą ir ar Norvegijos sėkmės istorija gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims?

Kainos mažėjimas didina vartojimą, bet yra išimčių

Nemažai pasaulinių tyrimų, analizuojančių kainos didėjimo poveikį vartojimui, jau ne vieną dešimtmetį įrodo, kad padidėjusi kaina sumažina žalingų produktų, tokių kaip alkoholis ar cigaretės, legalų vartojimą — su sąlyga, kad vartotojas negali įsigyti pigesnės nelegalios produkcijos, kurios daug yra šalyse, besiribojančiose su žymiai pigesnės produkcijos valstybėmis.

Vienaip šis principas veiktų Islandijos saloje, kitaip Lietuvoje, Norvegijoje ar Suomijoje, turinčiose sieną su rytų kaimyne, bet pagrindinė prielaida siejasi su klasikiniu ekonomikos dėsniu, kad kai produkto kaina kyla, paklausa krenta.

Vadovaujantis šiuo principu galima teigti, kad pagrįstas ir atvirkštinis efektas – kainos mažėjimas didina vartojimą. Tačiau tai veikia tik tada, kai nesikeičia kitos vartojimo sąlygos, tokios kaip vartotojų pajamos, infliacija, politinė nuotaika šalyje ir t. t.

Taip pat kelios dešimtys tyrimų įrodė, kad mažiausiai į kainos pokyčius įsigyjant mažesnę žalą darančias prekes ar produktus reaguoja vartotojai, vyresni nei penkiasdešimties metų. Tai galima aiškinti šios grupės pajamų pastovumu ir dydžiu bei susiformavusiais įpročiais.

Beje, tyrinėdami tvarų vartojimą, pastebime vėliau pasireiškiantį grįžtamojo poveikio efektą (angl. rebound effect). Pavyzdžiui, pagerinus degalų naudojimo efektyvumą lengvuosiuose automobiliuose, vairavimas tapo pigesnis, todėl vartotojai daugelyje šalių daugiau vairavo ir pirko didesnius automobilius.

Arba nacionaliniu lygmeniu stipriai sumažinus kainą žalą darantiems produktams, vartotojai atliekamą pinigų sumą gali skirti kitiems labai žalingiems įpročiams ar produktams, tad neigiamos pasekmės gali būti pastebimos kitose srityse.

Tai ypač dažnai pastebima kalbant apie brangių tvarių produktų, tokių kaip automobiliai, energijos šaltiniai, įsigijimą bei naudojimą.

Kaina — tarp stipriausių motyvų

Rinktis mažesnę žalą darančius produktus, tvaresnį vartojimą skatina ne tik kaina. Tai gali būti pats produktas, vartotojo savybės, visuomenės normos, įmonės, kuri parduoda mažiau žalą darančius produktus komunikacijos strategija, politikų nuomonės ir t. t. Valstybė, norėdama paskatinti vieno ar kito mažiau žalingo produkto vartojimą, turi atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir kitus motyvus.

Apskritai vartotojo motyvus rintis tokius produktus skirstome į vidinius ir išorinius. Vidiniai apima vartotojo vertybes ir įsitikinimus, tokius kaip aplinkosauga, socialinio teisingumo, sveikesnės gyvensenos siekis, o tarp išorinių motyvų yra kaina, produkto kokybė, tvarių produktų reklamos įtaka, įsigalėjusios visuomenės normos.

Darydamas pasirinkimą, vartotojas visada balansuoja tarp šių motyvų, tačiau kad nugalėtų produkto kokybės, kainos bei patogumo veiksnius, vidiniai motyvai turi būti labai stiprūs.

Pavyzdžiui, jeigu tai yra nelabai brangus mažesnę žalą darantis produktas, kuriam yra daroma kainos lengvata, tačiau, kad ją įsigytų, vartotojas turi nukakti daugiau kilometrų, vartotojas rinksis patogumą.

Kokybė, kaina ir patogumas karaliauja vartotojų tyrimuose ir dažnai jų net nebetiriame kartu su visais kitais, kad tikrai sužinotumėme, kas yra tie KITI svarbūs motyvai darant pasirinkimus.

Vidiniai motyvai turi būti labai stiprūs

Jeigu kaina bus didesnė, vartotojas rinksis mažesnę žalą darančius produktus tik tada, kai turės sveikatos problemų arba jo pamatinė ir kritinė vertybė bus sveika gyvensena, ir šis motyvas vartotojui bus svarbiausias, o ne kaina.

Tiesa, pasaulinė statistika rodo, kad sveika gyvensena tampa svarbesnė vis didesnei daliai pasaulio gyventojų. Naujausių „Apple" produktų pristatymas tai puikiai pademonstravo – jame dalyvavo net keturi sveikos gyvensenos specialistai (treneriai, meditacijos profesionalai) ir visi atnaujinti produktai turi sveikos gyvensenos skatinimo savybių.

Tai rodo, kad ši tendencija labai auganti ir tik stiprės ateityje. Daugeliu atveju tai susiję su pasauline pandemija. „GlobalData" 2021 metų pirmojo ketvirčio pasaulinė vartotojų apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų yra labai susirūpinę dėl savo sveikatos ir fizinės būklės.