Klaipėdos kraštas renginių ciklo pradžiai pasirinktas neatsitiktinai. Nors studijavo E. Frėjus Telšiuose, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaune, į Klaipėdą jis grįždavo vedamas meno – būtent čia beveik prieš 30 metų buvo surengta viena pirmųjų autoriaus parodų. Pirmasis skulptoriaus žingsnis į viešas erdves buvo taip pat Klaipėdoje - iki šiol Klaipėdos Teatro aikštę puošiantis metalo reljefas „Pegasas“.

Paskutinėmis vasaros dienomis Klaipėdoje atidaroma paroda „Sugrįžtantys paukščiai“ tai tęsinys to, kas buvo pradėta prie 30 metų – skulptoriaus sukurti mistiniai gyviai, sparnuotos būtybės ir paukščiai sugrįžta kaip primiršta įdomybė ir stilistika. Skraidančių, sparnuotų gyvių tema skulptoriui rūpėjo visą gyvenimą. Tai atsispindi ir parodoje. Čia eksponuojamos dvejopos skulptūros – didesnių dydžių moterų ir vyrų sparnuotos keistos tarsi neišbaigtos figūros ir mažosios plastikos kūriniai – siurrealistiški fantasmagoriniai, dažniausiai paukščių užuomazgas turintys gyviai.

„Kai 1993 metais Edmundas pakvietė į pirmąją savo parodą, buvome labai nustebinti. Parodoje buvo neapsakomai įdomūs metaliniai tvariniai. Tai buvo neskraidantys, kažkada egzistavę paukščiai drontai. Stambių ir masyvių kūnų, tačiau menkų ir silpnų sparnų. Anatomiškai išraiškingi paukščiai, kurių negalėjime skraidyti jautėsi tragizmas. Jie buvo iškalti, išformuoti iš juodo metalo,“ – prisiminimais dalijasi viena iš šių metų parodų iniciatorių, Kauno modernaus meno fondo steigėja Eglė Andziukevičienė.

Kaip teigia dailės istorikė ir kritikė Rasa Žukienė, Edmundas Frėjus metalo formose apgyvendino savo menines vizijas, tverdamas unikalius erdvinius pavidalus – sparnuotus žirgus, atletus, angelus, amazones ir deives. Visus šiuos fantastinius personažus bus galima išvysti E. Frėjaus darbų parodose. Kaip prieš 30 metų, taip ir dabar meno mylėtojai parodų erdvėse išvys kūrinius, kuriuose apjungtas lengvumas ir sunkumas, šaltis ir karštis, grožis ir bjaurastis, stambumas ir smulkumas.

Savo išraiškos pilnatvės E. Frėjus siekė dar ir tapydamas bei kurį laiką filmuodamas, dalyvaudamas medalininkystės sąjūdyje. Todėl parodoje dėmesio bus skiriama ne tik E. Frėjaus įvairių kūrybos etapų metalo skulptūroms, bet taip pat bus pristatomas skulptoriaus medalių rinkinys ir piešiniai. Atskirose erdvėse bus galima susipažinti su E. Frėjų supusia kūrybine aplinka ir dirbtuvių detalėmis.

Vienas svarbiausių šių metų renginių ciklo akcentų – naujai išleisto E. Frėjaus kūrybos atminimui skirto albumo pristatymas. Pasak parodų iniciatorių, apie albumo leidybą buvo pradėta kalbėti iškart po menininko mirties 2009 metais. Šią idėja materializuoti aktyviai siekė Kauno modernaus meno fondo įkūrėjas Giedrius Andziukevičius, kurio šiandien gyvųjų tarpe deja jau nėra. G. Andziukevičių dar nuo sovietmečio laikų siejo draugiški ir šilti santykiai, užsimezgę nuo pirmojo G. Andziukevičiaus ir jo žmonos apsilankymo Frėjaus dirbtuvėse Kaune.

„Šis albumas, apjungė daugybę žmonių, pažinojusių Edmundą Frėjų ir iki šiol besižavinčių jo gyvenimu ir kūryba. Žmonės, prisidėję prie šio albumo, rašė tekstus, dalijosi prisiminimais, rinko dokumentus, archyvus“, - teigia Kauno modernaus meno fondo įkūrėjo dukra Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, perėmusi tėvo pradėtą misiją.

Menotyrinę albumo dalį rašė Rasutė Žukienė, Ignas Kazakevičius, Rūta Marija Purvinaitė. Emocingais prisiminimais albume dalijasi Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, menininkas Romualdas Inčirauskas, skulptoriaus Frėjaus dukros ir kiti.

Parodoje „Sugrįžtančiai paukščiai“ taip pat bus galimybė pamatyti 2009 metais Henriko Gulbino sukurtą filmą „Ad volandum natus“ („Gimęs skraidyti“), kuriame pats menininkas vaizduojamas kaldinantis sau sparnus ir besirengiantis pakilimui.

Pirmąją renginių ciklo parodą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre bus galima aplankyti iki rugsėjo 27 d. Spalio mėnesį antroji retrospektyvinė renginių ciklo paroda vyks Kaune, o trečioji žiemą pasieks Vilnių.

Parodas organizuoja Kauno modernaus meno fondas kartu skulptoriaus dukterimis Monika ir Marta Frėjutėmis.