Kas yra tie žmonės, kurie atneša žaliąsias idėjas į mūsų kasdienybę: tėvai, mylimieji, kaimynai, kolegos? Ir kokiu būdu – įkvėpdami, sudrausmindami, o gal pagąsdinę?

„Mane sugėdino draugė. Sako – visi sąmoningi žmonės rūšiuoja“, – suglumino dainininkę Rasą Kaušiūtę draugės žodžiai, išgirsti prieš kelerius metus. Nuo tada dainininkė į atliekas ėmė žvelgti atsakingiau.

O žurnalistę, televizijos laidos „Atliekų kultūra“ redaktorę Rūtą Lukoševičiūtę susimąstyti apie rūšiavimą paskatino jos pašnekovė: „Ar žinote, per kiek laiko stiklas suyra žemėje? Tam reikia 900 metų!“ Šis faktas išgąsdino.

Dabar Rūta – atsakingo elgesio su atliekomis ambasadorė namiškiams, tik ji naudoja ne gąsdinimo taktiką, o pateikia nenuginčijamus faktus: „Gyvename kaime ir naudojamės vienu konteineriu visų tipų pakuotėms. Jei kurią įmesime su maisto likučiais, ji suteps greta esantį popierių ir tas nebeturės vilčių būti perdirbtas. Kai vyrui tai paaiškinau, dvejonių nebeliko“, — pasakojo R. Lukoševičiūtė.

Už pakuočių sutvarkymą jau sumokėta

„Tinkamas gyventojų elgesys su atliekomis yra ypač svarbus, nes daugiausia galimybių turi tos atliekos, kurios yra išrūšiuojamos iškart susidarymo vietoje – namuose, biure, kavinėje“, - sako viena iš renginio pranešėjų Milda Paukštė.

Kasmet Lietuvos gyventojai kartu su prekėmis įsigyja 192 tūkst. tonų pakuočių, iš kurių net 68 proc. neišrūšiuotų išmetama į mišrių atliekų konteinerius kartu su buitinėmis atliekomis.

„Tai reiškia, kad du trečdalius pakuočių, už kurių sutvarkymą jau yra sumokėję gamintojai, nusiunčiame ne tuo adresu ir dar susimokame papildomai per rinkliavą. Kartu užkertame kelius efektyvesniam atliekų tvarkymui“, – sako M. Paukštė.

Malonumą rūšiuoti moteris pajuto prieš metus, išsiaiškinusi, ko iš jos kaip gyventojos tikisi regiono atliekų tvarkytojai. Iki tol rūšiavimas kaskart tapdavo galvosūkiu su daug nežinomųjų. O kai tampa aišku pačiam, nesunku patarti ir aplinkiniams. Milda negaili rūšiavimo patarimų draugams socialiniuose tinkluose, prisideda prie projekto „Atliekų kultūra“, dalinimosi daiktais iniciatyvos „Dėk’ui“, rengia seminarus ir dirbtuves.

Tvarumą gyventojai pirmiausia sieja su atliekų rūšiavimu

Neseniai elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ maišelių pernaudojimo iššūkyje dalyvavusi M. Paukštė sako, kad tvarumas prasideda nuo mažų kasdienių veiksmų, bet pirmiausia – nuo požiūrio pasikeitimo ir suvokimo, kad pokytį gali daryti kiekvienas.

Liepos mėn. KOG instituto atliktas atsakingo vartojimo tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma gyventojų supranta tvarumo reikšmę, o kas antras stengiasi taip gyventi ir vartoti atsakingiau. Tik 4 proc. apklaustųjų teigė nesirūpinantys ir nieko nedarantys.

„Tvarumą gyventojai pirmiausia sieja su atliekų rūšiavimu – 7 iš 10 teigia rūšiuojantys atliekas ir kiek dažniau tai daro moterys (77 proc.) nei vyrai (68 proc.). Paprastai tai vidutines pajamas gaunantys, išsilavinę didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Taip pat tvarumas rūpi jauniems, 25–34 m., žmonėms, ypač išsiskiria neseniai vaikų susilaukę tėvai – net 7 iš 10 teigia, kad tvarumas buityje jiems labai svarbus. Džiugina, kad rūšiavimo ir maisto švaistymo mažinimu gyventojai neapsiriboja – pasirodo namuose atgimsta nebereikalingi daiktai, o verslų investicijos į tvarią gamybą taip pat vis dažniau randa savo pirkėją“, – sako „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Išrūšiuoti galima viską

Į „ECOambasadorių akademiją“ M. Paukštė išsiruošė su trimis pirkinių krepšiais, kuriuose – panevėžiečių dažniausiai perkami maisto produktai: nuo bananų, grietinės, cukraus, mineralinio vandens iki kačių kraiko bei kūdikiams skirtų servetėlių ir sauskelnių.

„Iššūkį rūšiuoti gauname kaskart, naujus daiktus įsileidę į savo buitį, tad susitikimą nuo to ir pradėsiu. Per realius pavyzdžius ir patyrinėsime pagrindinius rūšiavimo etapus: kur skirtingo tipo atliekos turėtų būti išmetamos ir kaip reikėtų jas paruošti. Supratus tai, tampa lengva rūšiuoti, patarti aplinkiniams ir žengti atsakingesnio vartojimo link“, – sako M. Paukštė.