Daugelis gyventojų taupo nuolat arba bent kartais atsideda dalį pajamų didesniam pirkiniui ar svajonei. Priežasčių turėti sukauptą didesnę pinigų sumą tikrai rastume ne vieną ir ne dvi. Tačiau ar kada pagalvojote, kad taupymo sėkmė gali priklausyti ir nuo taupančio žmogaus charakterio. Susipažinkime su trimis taupančiųjų tipais – kokie jų pranašumai ir silpnybės bei jiems labiausiai tinkantys taupymo metodai.

Jūratė Cvilikienė

Pavasarį šalyje įvestą karantiną didelė dalis lietuvių pasitiko nepasiruošę. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, net 3 iš 4 šalies gyventojų neturėjo sukaupę pakankamo finansinio rezervo, kuris padėtų pragyventi bent kelis mėnesius sumažėjus ar iš viso netekus reguliarių pajamų.

Tiesa, gera žinia ta, kad Lietuvos ekonomika pirmą smūgį atlaikė kur kas geriau nei tikėtasi, ir daugelio dirbančiųjų finansinė padėtis pernelyg nenukentėjo. Visgi reaguodami į galimus ateities iššūkius, lietuviai taupymui šįmet atidėjo kur kas daugiau lėšų ir smarkiai padidino finansų institucijų sąskaitose laikomų indėlių sumą.

Spontaniški taupytojai

Tokie žmonės dažniausiai taupo iš to, kas lieka mėnesio pabaigoje. Panašiai elgiatės ir jūs? Tada save galite priskirti spontaniškų taupytojų tipui.

Tačiau mėnuo – tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pasitaiko užtektinai pagundų išleisti pinigams, ir gerais laikais atsidėti taupymui pinigų praktiškai nelieka. Tuo metu užklupus blogiems laikams, tenka staiga atsisakyti visų nebūtinų išlaidų, o kartais „diržo susiveržimas“ būna smarkesnis negu reikėtų.

Spontaniškas taupymo būdas nėra itin veiksmingas, nes jis linkęs iš vieno kraštutinumo virsti kitu. Taupant spontaniškai sunku prognozuoti rezultatą ir laikotarpį, per kiek laiko bus sukaupta pageidaujama suma.

Tam tikrais atvejais tokio taupymo būdo gali pakakti, pavyzdžiui, jei žmogus jau yra išėjęs į pensiją. Dažniausiai jis turi sukaupęs finansinį rezervą ir kito turto, jį visiškai tenkina gaunama pensija, jis neplanuoja jokių didesnių pirkinių. Daugeliu kitų atvejų spontaniškiems taupytojams į savo elgseną reikėtų įnešti kelis racionalumo elementus.

Pirmiausia, išsikelti taupymo tikslą ir suplanuoti, kaip jį pasiekti. Pavyzdžiui, daugeliui aktualus tikslas yra finansinis rezervas, kuris turėtų sudaryti bent 3 mėnesių atlyginimų sumą. Smarkiai apribojus savo išlaidas, tam galima skirti trečdalį atlyginimo ir tokio dydžio rezervą sukaupti per 9 mėnesius. Nuosakesnis kelias – pasiryžti kas mėnesį atsidėti apie 15 proc. pajamų ir rezultatą pasiekti per dvejus metus.

Dažnai pasitaikanti kliūtis spontaniškai taupantiems − matydami didesnę sumą savo sąskaitoje, jie kartais negali atsispirti pagundai bent dalį jos panaudoti kažkam, kas tuo metu atrodo aktualu. Tokiu atveju verta taupomą pinigų sumą nuo savęs „paslėpti“ – kaupti ją į taupomojoje sąskaitoje ar nelaikyti jos namuose grynais pinigais.

Racionalūs kaupėjai

Racionalaus tipo taupytojų karantinas neužklupo netikėtai. Aišku, mažai kas tikėjosi pandemijos, tačiau jos sukeltiems finansiniams nesklandumams racionalieji buvo daugiau ar mažiau pasiruošę. Tiesa, tokių žmonių Lietuvoje šių metų pradžioje buvo mažuma, tačiau ši, kaip ir ankstesnės krizinės situacijos, „išugdys“ savo racionalių taupytojų kartą.

Kuo išsiskiria racionaliųjų taupytojų tipas? Šio tipo žmonės taupo sąmoningai, yra apgalvoję savo tikslus, turi planą, kaip jų pasiekti, ir to nuosekliai laikosi. Tai veiksmingas būdas taupyti, nes jis reikalauja pastangų atsispirti kasdienėms pagundoms. Norint būti racionaliu, reikia papildomai sekti savo pajamų ir išlaidų balansą ir jį planuoti.

Tiesa, kartais šio tipo taupytojams būdingas per didelis susitelkimas į patį taupymo procesą – nors taupymo tikslas seniai pasiektas, žmogus toliau taupo dėl įpročio taupyti. Tokiais atvejais verta peržiūrėti savo taupymo tikslus ir dalį taupymui skiriamos sumos nukreipti kitiems dalykams, kurie gali suteikti ilgalaikės naudos.

Pavyzdžiui, savišvietai ar profesiniams įgūdžiams tobulinti, gyvenamajai aplinkai pagerinti. Dar viena alternatyva, kurią gali apsvarstyti racionalūs taupytojai, tai pinigų įdarbinimas investuojant, papildomai kaupiant savo pensijai ar vaikų ateičiai.

Taupantieji „nuo rytojaus“

Šių metų pradžioje didesniąją dalį šalies gyventojų buvo galima priskirti trečiajai grupei taupančiųjų, tai yra, tų, kurie žadėjo pradėti taupyti kažkada ateityje. Nemažai jų daliai pandemija ne tik parodė santaupų svarbą, bet ir paskatino keisti elgseną bei tapti spontaniškais, o gal ir racionaliais taupytojais.

Netaupantys žmonės dažnai sako, kad netaupo dėl objektyvios priežasties, pavyzdžiui, nepakankamų pajamų, didelių kasdienių išlaidų, šeimos poreikių ir panašiai. Tačiau iš tiesų tai dažniau lemia subjektyvios priežastys – asmeniniai pasirinkimai, kam leisti pinigus, kokie pirkiniai mums būtini, o be kurių būtų galima išsiversti. Reikia sau pripažinti, kad mūsų finansinės galimybės ribotos ir turime atsirinkti, kuriuos poreikius ir norus patenkinsime, o kuriuos teks ignoruoti.

Pagrindinis patarimas norint sutaupyti – sekti savo išlaidas, išsirinkti kategorijas, kuriose būtų lengviausia atsisakyti nereikalingų išlaidų. Išlaidas galima sekti popieriuje, elektroninėje skaičiuoklėje ar savo interneto banke. Tai padarius, reikėtų žengti antrą žingsnį ir išsikelti taupymo tikslą. Kaip parodė pavasario karantino iššūkiai − daugeliui aktualu pradėti nuo finansinio rezervo kaupimo.