2021–2022 m. sezonas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre žibės premjeromis dideliems ir mažiems teatro žiūrovams. Repertuare matysime ir naujai suplanuotus pastatymus, ir iš ankstesnių sezonų atkeltas premjeras: operas „Rožės kavalierius“, „Traviata“, vaikams skirtus spektaklius „Alisa Stebuklų šalyje“ ir „Mamulė Mū“, operą-baletą „Dievo avinėlis“ ir net keturis naujus vienaveiksmius baletus.

„Teatras išlieka meno šventove – vieta, siekiančia žmonių bendrystės, o ne susiskaldymo. Keliauti tapo sunkiau, bet teatro mėgėjams to ir nereikės, nes pasaulis atkeliaus pas mus. Šį sezoną teatre sutiksime itin daug ryškių pasaulio asmenybių“, – pabrėžė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

„Rožės kavalierius“ – su Europos žvaigždėmis

Pirmoji premjera, į kurią didžiausias šalies teatras ketina pakviesti publiką jau rugsėjo 3-iąją – Richardo Strausso opera „Rožės kavalierius“. Tai bendras LNOBT, Briuselio „La Monnaie – De Munt“ ir Bolonijos „Teatro Comunale“ pastatymas, kurio iniciatoriai buvo būtent lietuviai. Premjeroje žada apsilankyti itin daug užsienio teatrų vadovų, prodiuserių ir žurnalistų. Ir tai nenuostabu, nes, pasak LNOBT operos meno vadovo Sesto Quatrini, „Rožės kavalierių“ režisuojantis Damiano Michieletto priklauso šiuo metu teatrų labiausiai graibstomų režisierių penketukui.

„Ypatingi bus ir premjeros pirmosios sudėties solistai. Barono Okso vaidmenyje išvysime austrų bosą Albertą Pesendorferį, kuriam jau teko dainuoti trylikoje „Rožės kavalieriaus“ pastatymų visame pasaulyje. Maršalienės partiją atliks žymus įžymus italų sopranas Carmela Remigio. Norėčiau paminėti ir lietuvių mecosopraną Eglę Šidlauskaitę, kuriai atiteko jaunuolio Oktaviano vaidmuo. O man pačiam „Rožės kavalierius“ taps pirmąja mano diriguota vokiečių kalba atliekama opera“, – neslepia premjeros muzikos vadovas S. Quatrini.

Baleto trupė atjaunėjo

Antrąja sezono didžiosios scenos premjera spalio 29 d. taps vienaveiksmiai baletai „Pragiedrėjusi naktis“ (choreografas Krzysztofas Pastoras) ir „Šventasis pavasaris“ (choreografas Martynas Rimeikis). J. Sakalauskas pasidžiaugė, kad šią vasarą buvusiam LNOBT baleto meno vadovui K. Pastorui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Dabartinis LNOBT baleto meno vadovas M. Rimeikis akcentavo, kad premjeroje išgirsime išskirtinio kalibro ir grožio Arnoldo Schoenbergo bei Igorio Stravinskio muziką. Ir tai nebus vienintelė baleto premjera šiame sezone: pavasarį turėtume išvysti ispanų kilmės choreografo Iváno Pérezo bei garsiojo brito Wayne‘o McGregoro vienaveiksmius spektaklius.

„Baleto trupę šįmet papildė ypač daug – net 13 naujų šokėjų. Iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, kuri ruošia kasmet vis geresnius šokėjus, į teatrą ateina 7 absolventai, 6 nauji šokėjai atvyksta iš užsienio šalių. Taigi į sceną veržiasi nauja graži karta. O kad galėtume toliau augti ir dirbti su garsiais choreografais – turime stiprinti baleto repetitorių gretas. Todėl sudarėme sutartį su Stefano Parmigiano – italų kilmės baleto meistru, šokusiu Johno Neumeierio ir Maurice‘o Béjart‘o trupėse“, – sakė LNOBT baleto meno vadovas. 

Pagaliau – naujametinė „Traviata“

M. Rimeikiui bus patikėtas ir nacionalinio veikalo – Felikso Bajoro „Dievo avinėlio“ pastatymas. Pasak teatro Meninės veiklos departamento vadovės Jurgitos Skiotytės-Norvaišienės, tai bus lietuvių rezistencijos tematiką atspindinti opera-baletas. „Simboliška, kad tokią premjerą žiūrovai pamatys Vasario 16-ąją. Savo jėgas „Dievo avinėlio“ pastatymui suvienys LNOBT ir LVSO, muzikos vadovu taps dirigentas Gintaras Rinkevičius. Kaip žinia, šis F. Bajoro kūrinys dar niekada nebuvo scenoje pristatytas taip, kaip jį įsivaizdavo pats kompozitorius, tad jis irgi labai nekantriai laukia premjeros“, – neabejoja J. Skiotytė-Norvaišienė.

Naujuosius metus LNOBT publika po ilgos pertraukos sutiks skambant Giuseppe‘s Verdi „Traviatai“. Dar pernai Lietuvos operos 100-mečiui parengta, bet dėl karantino nespėta parodyti premjera, pasak LNOBT vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos, bus vizualiai patraukli, didinga, galantiška ir neprieštaraujanti geriausioms tradicijoms. „Ši opera mums istoriškai svarbi, nemažai lietuvių žiūrovų „Traviatos“ melodijas galėtų paniūniuoti itališkai. Stengsimės, kad pirmuosiuose spektakliuose, kurie bus rodomi jau nuo lapkričio 17 dienos, pasirodytų geriausi lietuvių solistai“, – tvirtino R. Šumila.

Muzikantai, kurių pavydi visi

Teatro vyriausiasis dirigentas pasidžiaugė, kad per praėjusius metus pavyko ženkliai sustiprinti orkestro sudėtį. „Padėjo ir tai, kad pandemijos metu daug pajėgių muzikantų panoro turėti nuolatinį darbą. Prie LNOBT simfoninio orkestro prisijungė smuikininkai Dainius Peseckas, Algirdas Šochas, Linas Valickas, Dainius Puodžiukas, kontrabosininkas Donatas Bagurskas. Tikrai žinau, kad tokių muzikantų mums pavydi visi Lietuvos orkestrai“, – džiaugėsi R. Šumila, kurio svajonė – kad žmonės į teatrą ateitų ne tik šokėjų pamatyti ar dainininkų paklausyti, bet ir išgirsti orkestro skambėjimo.

LNOBT scenoje su naujais atlikėjais atgis „Vilnius City Opera“ komandos sukurti „Bohemos“ ir „Fausto“ pastatymai. Sugrįš seniai nerodytos operos „Žydė“, „Ernanis“„Don Karlas“. Teatre skambės Visagine gimusios žymios operos solistės Olgos Peretyatko rečitalis. O Sausio 13-ąją skambėsiantis G. Verdi „Requiem“ šįkart bus dedikuotas ne tik Lietuvos laisvės gynėjų, bet ir COVID-19 aukų bei Baltarusijos režimo aukų atminimui.

Rudenį – dvi vaikiškos premjeros

Kadangi repertuare esančių spektaklių techninis parengimas rodymui užtrunka iki penkių dienų, atsiras mažesnio formato spektaklių, kuriuos būtų galima rodyti tokiu metu. „Vieną iš jų – „Sarsuelą“ – jau pristatėme vasaros pradžioje. Rudenį avanscenoje prie geležinės uždangos parodysime dvi premjeras vaikams – Davido Sebbos operą „Alisą Stebuklų šalyje“, kurioje gros ir dainuos LMTA studentai, ir Sigito Mickio operą „Mamulė Mū“. Taip pat kartu su prodiuserine kompanija „Operomanija“ vykdome kūrybinį projektą „Operos genomas“, kurio rezultatas – jaunų kūrėjų kuriamos eksperimentinės operos ateityje bus pristatytos skirtingose erdvėse. Kartu su „Go Vilnius“ komanda vykdome ambicingą programą, skirtą artėjančioms Vilniaus miesto 700-osioms metinėms. Tikimės, kad iš jos taip pat gims gražių naujų iniciatyvų“, – pasakoja J. Skiotytė-Norvaišienė.

Atviro teatro idėja

S. Quatrini priminė ir sėkmingai įgyvendintą „Keliaujančios operos“ projektą: „Operos ant ratų idėja nėra labai nauja – esu anksčiau tai matęs Romoje, tačiau socialiai tai labai svarbi iniciatyva. Ji suteikia galimybę gyvą operą pamatyti žmonėms, kurie dėl didelių atstumų ar finansinės situacijos negali apsilankyti teatre. Taip įgyvendinama atviro teatro idėja, kurios tikslas – pasiekti kuo platesnę klausytojų auditoriją“, – sako teatro Operos meno vadovas.