Daugiau negu ketvirtadalis į Lietuvos darbo rinką įžengiančių jaunuolių po penkerių metų į rankas tikisi gauti 2 000–2 500 eurų arba dar daugiau. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad tokį atlyginimą ateityje besitikinčių gauti jaunų vyrų dalis yra pusantro karto didesnė negu moterų.

„Tyrimas atskleidė, kad ir šiuo metu daugiau kaip 1 200 eurų atlyginimą į rankas gaunančių 18–25 metų vyrų dalis yra daugiau negu dvigubai didesnė negu to paties amžiaus moterų. Negana to, vertinant ateities lūkesčius, pastebima, kad jaunos moterys kur kas rečiau save mato kaip gaunančias didžiausią nurodytą atlyginimą", – pastebi Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė.

Uždirba 500–800 eurų

Tyrimo duomenimis, dažniausiai į Lietuvos darbo rinką neseniai įsilieję jauni žmonės į rankas gauna 500–800 eurų per mėnesį. Didesnius atlyginimus gaunančių vyrų dalis yra pusantro karto didesnė negu moterų. Taigi skirtumas tarp skirtingų lyčių pajamų vis dar pastebimas nuo pirmųjų atlyginimų.

E. Dovbyšienė priduria, kad dabartiniai jaunimo atlyginimų skirtumai atspindi vėlesnius pajamų lūkesčius: vertindamos ateities perspektyvas jauno moterys dažniau užsibrėžia žemesnes atlyginimų ribas.

Pavyzdžiui, 2 000–2 500 eurų per mėnesį arba daugiau po penkerių metų uždirbti tikisi 24 proc. apklaustų respondenčių. Tokius pačius lūkesčius puoselėjančių vyrų dalis siekia 36 procentus. Jaunų vyrų, kurie jau po metų tikisi uždirbti daugiau kaip 2 000 eurų, dalis yra daugiau negu dukart didesnė už bendraamžių moterų dalį. Po metų uždirbti 1 200–1 500 eurų ar 1 500–2 000 eurų per mėnesį tikisi maždaug trečdaliu vyrų daugiau negu moterų.

„Atlyginimų ir finansinių lūkesčių skirtumus iš dalies lemia seni stereotipai. Visuomenėje, kurioje socialiniai vyrų ir moterų vaidmenys ilgą laiką buvo griežtai apibrėžti, nuostatos keičiasi lėčiau, negu mes norėtume. Daugybė tyrimų rodo, kad moterys dažniau yra linkusios nuvertinti savo galimybes, dažniau bijo suklysti ir menkiau pasitiki savimi. Tai stabdo visą šalies ekonomiką ir siunčia signalą, kad moterims reikia palankesnių sąlygų siekti karjeros ir lyderystės, kuri paskatintų didesnį piniginį atlygį", – komentuoja E. Dovbyšienė.

Kur didesni atlyginimai, ten didesni ir lūkesčiai

E. Dovbyšienė priduria, kad skirtumai tarp skirtingų lyčių lūkesčių yra būdingi ne tik Lietuvai. Per panašų SEB tyrimą Latvijoje 44 proc. jaunų vyrų ir 31 proc. moterų nurodė, kad po metų tikisi uždirbti 1 200 eurų arba didesnes sumas. Estijoje į aukštesnių atlyginimų rėžius taikėsi atitinkamai 60 proc. jaunų vyrų ir 50 proc. moterų.

Estijos jaunimo lūkesčiai dėl atlyginimų yra pastebimai didesni negu Lietuvos ir Latvijos. Baltijos šalyse SEB surengtų apklausų duomenimis, po penkerių metų uždirbti 2 000–2 500 eurų arba didesnes sumas tikisi 42 proc. Estijos, 36 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos jaunuolių. Pasak E. Dovbyšienės, šį skirtumą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad daugumos dirbančių Estijos jaunuolių atlyginimai jau dabar yra didesni už Lietuvos ir Latvijos bendraamžių.