Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Žaliosios erdvės tampa vienu svarbiausių prioritetų. Keičiasi ne tik kiemo apželdinimo tendencijos, augmenijos rūšys ar augalų kiekis, bet ir visuomenės požiūris.

Kaip formuojami želdynai daugiabučių kiemuose ir kiek laisvės sodinti augalus turi patys gyventojai, atskleidžia NT plėtros bendrovės „Realco“ ekspertai.

Pasak vienos didžiausių NT vystytojų ekspertų, pastaruosius kelerius metus aplinka yra vienas svarbiausių aspektų planuojant sklypų užstatymą ir projektuojant naujus daugiabučius. Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija ir trys iš dešimtiems naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą, rodo „Realco“ užsakymu šių metų liepą „Spinter Research“ atlikta apklausa.

„Vystomos teritorijos apželdinimo planas yra viena pagrindinių projekto koncepcijos dalių, pristatoma dar pirminėje, projektinių pasiūlymų viešinimo, stadijoje. Želdinių planas svarbus tiek dėl vientisos gyvenvietės idėjos, tiek dėl techninių galimybių – želdiniams įmantrėjant, jų daugėjant, būtina apskaičiuoti kiemo apkrovas, tiek dėl visuomenės informavimo. Be to, didėjant visuomenės lūkesčiams, siekiama, kad namo aplinka būtų ne tik funkcionali, bet ir estetiška, tenkintų gyventojų poreikius“, – komentuoja NT plėtros bendrovės „Realco“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.

Keičiasi kiemų vaizdas

Augantį dėmesį kiemo želdiniams demonstruoja ir šios srities specialistų įtraukimas – projektuojant landšaftą vis dažniau pasitelkiami ir kraštovaizdžio architektai, kurie parenka konkrečius augalus, numato kiemo zonas ir infrastruktūros elementus, tokius kaip suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt. Pasak kraštovaizdžio architektės Dovilės Ivanauskienės, NT vystytojai noriai investuoja į pridėtinę vertę kuriančią aplinką.

„Prieš keliolika metų buvo populiarus šabloninis gyvenamųjų erdvių apželdinimas, todėl visi kiemai atrodė gana panašiai. Dabar prie naujų vystomų projektų atsiranda bei akis džiugina ir daugiamečių gėlių gėlynai, ir mūsų klimato sąlygoms tinkančios retesnės krūmų ar medžių rūšys. Kiemas vis dažniau tampa unikalia NT projekto vizitine kortele, kuriame atkartojamas namo stilius ar jo elementai“, – teigia D. Ivanauskienė.

Kaip vieną šiuolaikinio apželdinimo pavyzdžių pašnekovė nurodo gyvenamųjų namų projekto „Žvėryno panoramos“ želdyno koncepciją. Projektuojant teritoriją skirtingose daugiabučių terasose buvo įrengtos poilsio ir sporto aikštelės, sumaniai, siekiant atliepti greta plytintį Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, parinkti gėlynų, krūmų ir medžių deriniai. Iš viso teritorijoje pasodinti 2,7 tūkst. augalų, kurie ne tik kuria žalią oazę kieme, bet ir suteikia privatumo pirmų aukštų gyventojams. Be to, pasirinkta pastelinių spalvų ir pilkos atspalvių danga, sporto įrengimai ir kiti mažosios architektūros elementai, kurie atkartoja namų fasadų stilistiką.

Rengdami kraštovaizdžio projektą, specialistai atsižvelgia į kiemo ir aplinkinės teritorijos reljefą, projekto kontekstą, tūrius, insoliaciją, funkcinius ryšius ir santykį su greta esančiais objektais. Visgi, želdynų parinkimas priklauso ne tik nuo šių parametrų, bet ir jiems reikiamos priežiūros.

„Jei nenumatytas želdynų laistymas ir speciali priežiūra, dažniausiai sodinamos ilgametės, lietuviškai žiemai atsparios pilkosios lanksvos, kalniniai serbentai, šermukšnialapė lanksvūnė. Pasirenkant medžius dominuoja miestuose gerai vešinčios liepos ir klevai“, – vardina kraštovaizdžio specialistė.

Bendrovės „Realco“ ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad konkrečių želdynų parinkimas tampa ypač opus, jei galimybes riboja techniniai niuansai. „Pavyzdžiui, dažniausiai vidinis kiemas formuojamas ant požeminės automobilių aikštelės perdangos, tad dirvožemio sluoksnis čia gana plonas. Tai gana stipriai apriboja želdynų parinkimą. Sumanius sodinti didelį kiekį medžių ir taip sukurti parko įvaizdį, toks sprendimas būtų sunkiai įgyvendinamas. Tad tokiu atveju tenka rinktis augalus su mažesniu šaknynu. Svarbu ir gyventojų poreikiai – kad butų langų ir šviesos srauto pro juos po kelerių metų neužstotų išsišakoję medžiai“, – sako K. Grubliauskaitė-Svitojė.

Sodinti gali visi, prižiūrėti – specialistai

NT vystytojams pasirūpinus kiemo želdynais neretai iškyla klausimas, kas turėtų juos prižiūrėti. Tradiciškai kiemo priežiūra rūpinasi namą administruojanti įmonė, tačiau neretai prireikia ir apželdinimo specialistų pagalbos.

„Kokybiškai sutvarkyta aplinka yra tarsi dovana būsimiems gyventojams, tačiau ji įpareigoja, nes augmenija yra gyva ir ja reikia nuolat rūpintis, formuoti. Tam turi būti samdomi privatūs sodininkai ar apželdinimo bei aplinkos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios sistemingai prižiūrėtų želdinius, stebėtų jų pokyčius ir laiku priimtų būtinus sprendimus. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad ir po kelerių metų želdynai bus tokie pat gražūs, kaip ir įsikūrimo naujuose namuose dieną“, – sako D. Ivanauskienė.

Žaliųjų erdvių prie naujų projektų gausėjimą skatina ir kintanti miesto vizija. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skatina daugiabučių gyventojus sodinti gėlynus ir kitus želdinius po langais, balkonais ar bendro naudojimo kiemuose, tačiau šie veiksmai prieš tai turėtų būti suderinti su savivaldybe, kad pasodinti želdiniai nebūtų laikomi nelegalia gyventojų iniciatyva, o kiemai nevirstų chaotiškomis teritorijomis.

„Realco“ ekspertai taip pat sveikina gyventojų iniciatyvas sodinti želdinius, tačiau rekomenduoja tai daryti tik pasitarus su specialistais, kad būtų ne tik išlaikyta bendra stilistika, bet ir parinkti konkrečiai teritorijai, dirvožemiui tinkami augalai, nepažeista namo konstrukcija.