Lietuvos II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas šių metų pirmąjį pusmetį, preliminariais duomenimis, uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir pasiekė 5,24 mlrd. eurų. Naujausius investicijų rezultatus penktadienį paskelbusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pranešė, kad vien antrąjį šių metų ketvirtį antros pakopos fondų investuojamo turto svertinė grąža paaugo +4,7 procento.

III pakopos pensijų fondai šiemet fiksuoja +8,23 proc. vidutinę svertinę grąžą, o turto vertė siekia 194,25 mln. eurų.

„Pirmasis šių metų pusmetis pensijų fondų dalyviams buvo neabejotinai sėkmingas. Sparčiausiai augo į akcijas investuojančių pensijų fondų grąža, kitaip tariant – jaunesnio amžiaus gyventojų santaupos. Nuosaikiau, bet didėjo ir arčiau pensinio amžiaus esančių kaupiančiųjų turto vertė. Nuo gyvenimo ciklo fondų (GFC) veiklos principo įdiegimo pradžios 2019 metais, visų amžiaus grupių ir turto išsaugojimo fondų bendra svertinė grąža birželio pabaigoje fiksavo net +41,4 proc. augimą“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Pasak jo, įtakos teigiamiems pensijų fondų investavimo rezultatams šiemet, be kita ko, turėjo stiprus vyriausybių palaikymas šalių ekonomikoms, palankios nuotaikos finansų rinkose, tikslingai parenkamos konkrečios investicijų pozicijos. Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

„Lietuvos pensijų fondai stengiasi maksimaliai išnaudoti rinkos teikiamas galimybes. EBPO vertinimas tik patvirtina, jog mūsų kompetencijos ir darbo kokybė yra aukšta pasaulio mastu. Ir toliau kaupiantiesiems sieksime maksimaliai geriausių rezultatų. Viena iš ypač sparčiai įsibėgėjančių investicijų krypčių yra vadinamosios žaliosios investicijos.

Apie vertybes visiems suprantamai birželį priminė futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo, vietoje „Coca-Cola“ pasirinkęs gerti vandenį. Galima ilgai diskutuoti, kiek tai prisidėjo prie bendro 4 mlrd. JAV dolerių įmonės rinkos vertės kritimo, tačiau didžiosios pasaulio ekonomikos JAV, ES ir net Kinija vis labiau „žaliuoja“ ir mes esame pasirengę prie to prisidėti“, – teigia T. Gudaitis.

Dviženklis akcijų fondų ralis

Šiemet sausį–birželį didžiausias grąžas uždirbo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai. Didžiausią +14,13 proc. svertinę grąžą uždirbo 33-39 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių turtas. Minimaliai atsiliko 40-46 metų amžiaus kaupiantieji, kurių turto vertė pirmąjį pusmetį padidėjo +14,08 proc. Taip pat +14,01 proc. svertinės grąžos ribą pasiekė ir 26-32 metų amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai.

Panašią, +13,87 proc. grąžą šiemet uždirbo II pakopos fondai, valdantys ir investuojantys pačios jauniausios amžiaus grupės – 19-25 metų gyventojų turtą. Vos mažesnė buvo 47-53 metų amžiaus kaupiančiųjų svertinė investicijų grąža, siekusi +12,32 proc.

„Pagal amžių pritaikyta investicijų rizika rinkų kilimo laikotarpiu jaunesnio amžiaus gyventojams leidžia palaikyti spartesnį turto vertės didėjimo tempą. Rizikingiau investuojantiems fondams pirmąjį šių metų pusmetį sekėsi puikiai, ypač džiugina, kai grąža auga dviženkliais skaičiais“, – sako asociacijos vadovas.

Pagal birželio 30 dieną sukaupto turto dydį, pirmauja 40-46 metų (1,2 mlrd. eurų) ir 47-53 metų (1,197 mlrd. eurų) II pensijų pakopos dalyvių grupės.

Vyresnių kaupiančiųjų turtas – irgi su pliuso ženklu

Kartu su kaupiančiųjų amžiumi automatiškai riziką mažinantys II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį taip pat fiksavo teigiamus rezultatus. 54-60 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinė grąža sudarė +6,88 proc., o 61-67 metų amžiaus: +2,17 proc.

Ypač konservatyviai investuojančių turto išsaugojimo fondų svertinė grąža sausį–birželį buvo +1,8 proc.

Pasak LIPFA vadovo, vyresnio amžiaus kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai auga saikingiau, bet jų pagrindinis tikslas ir yra apsaugoti fondų dalyvius nuo ypač didelių turto vertės svyravimų santaupų atsiėmimo etape arba jam priartėjus.

„Atsargumas bei konservatyvumas yra Lietuvos kaupiantiesiems būdingas bruožas, todėl neturėtų stebinti po GFC modelio įdiegimo nuolat matomi du greičių ruožai. Pirmas – tai investicijos į smarkiai svyruojančius vertybinius popierius, antrasis – labai konservatyvių instrumentų pasirinkimas. Atsižvelgiant į skirtingus amžiaus grupių tikslus ir kaupimui likusį laiką, tokia strategija geriausiai apsaugo būsimųjų pensininkų interesus“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis 2021 m. (II ketvirtis); 2021 m. (I pusmetis); Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas +1,01% +1,8% +10,97%

GCF gimusiems 1954-1960 +1,31% +2,17% +13,49%

GCF gimusiems 1961-1967 +3,18% +6,88% +28,82%

GCF gimusiems 1968-1974 +5,08% +12,32% +44,84%

GCF gimusiems 1975-1981 +5,63% +14,08% +49,28%

GCF gimusiems 1982-1988 +5,64% +14,13% +48,36%

GCF gimusiems 1989-1995 +5,66% +14,01% +47,85%

GCF gimusiems 1996-2002 +5,68% +13,87% +47,02%

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis 2021 m. (II ketvirtis); 2021 m. (I pusmetis)

Didesnės akcijų dalies P3P fondai +5,38% +14,37%

Mišraus investavimo P3P fondai +2,33% +4,77%

Mažesnės rizikos P3P fondai +0,49% -0,44%

Bendras svertinis vidurkis +3,4% +8,23%