Eurovizija yra didžiausias pasaulyje dainų konkursas, tačiau varžymasis renginio užkulisiuose prasideda visai ne nuo muzikos. Šaliai laimėjus Euroviziją, skirtingi nugalėtojos valstybės miestai varžosi tarpusavyje dėl teisės organizuoti konkursą, todėl leiskime sau pasvajoti ir apžvelkime ar Lietuva kitąmet būtų pasiruošusi priimti Euroviziją, jei grupė „The Roop“ šeštadienį triumfuotų Roterdame?

Lietuvos atstovams šių metų konkurse aukštą poziciją prognozuoja tiek lažybų bendrovės, tiek Eurovizijos ekspertai. Negana to, prieš antradienį vykusį pirmąjį Eurovizijos pusfinalį oficialiame konkurso puslapyje ESCToday.com buvo surengta internautų apklausa, kurioje grupė „The Roop“ užėmė pirmąją vietą, todėl šių metų Lietuvos viltys šiame turnyre yra išties pagrįstos.

Kaip vyksta miestų atranka?

Miestų kova dėl teisės surengti Eurovizijos konkursą prasideda iškart po finalo gegužę. Skirtingi nugalėtojos šalies miestai pareiškia norą rengti konkursą ir sulaukia oficialių reikalavimų iš Eurovizijos organizatorių. Dalis miestų iškart atkrenta, tuo metu reikalavimus atitinkantys miestai pateikia oficialias paraiškas rinkimuose, kur maždaug vasaros viduryje yra sprendžiama kur kitąmet vyks konkursas.

Šiemet Eurovizija vyksta Roterdame. Pirminį susidomėjimą organizuoti konkursą buvo išreiškę net 9 miestai, tačiau tik 5 iš jų pateikė oficialias paraiškas. Favorite laikyta šalies sostinė Amsterdamas iš kovos pasitraukė, nes visos trys tinkamos miesto arenos Eurovizijos laikotarpiu buvo užimtos kitais renginiais.

GALERIJA: „The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje  (6 nuotr.)

„The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje

„The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje

„The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje

„The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje

„The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje

„The Roop“ pasirodymas 2021 m. Eurovizijoje

Eurovizijos organizatoriai, iš penkių paraiškas pateikusių miestų, vėliau pasirinkimą susiaurino iki dviejų: Roterdamo ir Mastrichto. Organizatoriai kruopščiai įvertino abu variantus ir keliskart lankėsi abiejuose miestuose, kol priėmė sprendimą, jog kita Eurovizija vyks antrame pagal dydį Olandijos mieste Roterdame.

Nors Eurovizijos rengėjų reikalavimai miestams kasmet kinta, standartiniuose minimaliuose reikalavimuose yra prašoma turėti areną, talpinančią tarp 7 ir 10 tūkst. žmonių, gerą susisiekimą su tarptautiniu oro uostu ir pakankamai viešbučių bent dviem tūkstančiams darbuotojų, fanų, žurnalistų ir dalyvių su delegacijomis, kurie atvyks į konkursą. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti visų saugumą.

Jei miestas atitinka šiuos minimalius reikalavimus, Eurovizijos organizatoriai įvertina miesto kultūrą ir infrastruktūrą – susisiekimo paslaugas, veiklas turistams, miesto pasiruošimą dideliems renginiams, galimybes Eurovizijos vakarėliams, o taip pat miesto reklamą bei gebėjimą įtraukti vietinius žmones.

Vilnius – pretendentas numeris vienas

Per visą Eurovizijos istoriją, konkursas daugiausiai kartų buvo surengtas Airijos sostinėje Dubline (6 kartus), po kurio seka Londonas ir Liuksemburgas (4 kartai) bei Kopenhaga ir Stokholmas (3 kartai). Per paskutinius 20 metų Eurovizija net 15 kartų surengta nugalėjusios valstybės sostinėje, todėl, jei Lietuva laimėtų, tikėtina, kad dainų konkursą išvystume būtent Vilniuje.

Eurovizijos organizatoriams Vilnius būtų patraukliu pasirinkimu dėl savo dydžio, patogaus tarptautinio oro uosto, turtingos kultūros ir puikiai išvystytos infrastruktūros. Įdomu tai, jog Vilnius įkurtas vos 53 metais vėliau negu Roterdamas ir turi labai panašų gyventojų skaičių – apie 600 tūkstančių žmonių. Beje, per paskutinius kelerius metus Lietuvos sostinė pritraukia vis daugiau tarptautinių muzikos ir sporto renginių.

Be abejo, pagrindiniu Eurovizijos reikalavimu išlieka didelė ir kokybiška renginio vieta. Didžiausios renginių salės Vilniuje yra „Avia Solutions Group“ arena (talpinanti apie 13,000 žiūrovų), Pramogų arena (4,000 žm.), LITEXPO parodų ir kongresų centras (3,000 žm.) ir „Compensa“ koncertų salė (2,000 žm.). Visgi, verta paminėti, jog salės dydis nebūtinai nulemia galutinį pasirinkimą: Eurovizija organizuota ir mažesnėse renginių vietose, tačiau organizatoriai tikisi bent 7,000 žmonių talpinančios renginių vietos.

Tokiu atveju, tik viena vieta atitiktų Eurovizijos reikalavimus, todėl tikėtina, kad Vilniaus savivaldybė savo paraiškoje siūlytų „Avia Solutions Group“ areną. Šia tema pakalbintas arenos direktorius Andrius Žiauberis atskleidė kodėl Vilnius būtų puiki vieta dainų konkursui.

„Kasmet stebiu Euroviziją ir visada vertinu galimybę, kad lietuviai gali parvežti Eurovizijos auksą į Vilnių. Sostinėje turime geriausius viešbučius, aukščiausios kokybės pramogas, puikų susisiekimą. Kai kurie tarptautiniai atlikėjai, rengdami turus, turi taisyklę koncertus rengti tik sostinėse, nes taip užtikrinama geriausia infrastruktūra. Tuo patys įsitikinome ir paskutinio grupės „Depeche Mode“ turo metu, kurie koncertus rengė vien sostinėse“, - teigė A. Žiauberis.

„Vilnius pamažu panašėja į didžiausias Vakarų Europos sostines, o kai kuriais rodikliais jas netgi lenkia. Pritraukiame vis didesnį tarptautinių renginių skaičių – arenoje jau vyko Europos krepšinio čempionato atrankos „burbulai“, žinomiausių atlikėjų koncertai ir pasaulinio lygio cirko pasirodymai, o rugsėjį Vilniuje turėsime ir pasaulio salės futbolo čempionatą“, - pridūrė A. Žiauberis.

Tikėtina, kad Kauno miestas taip pat pateiktų stiprią kandidatūrą organizuoti konkursui, nes turi tinkamo dydžio areną ir kokybišką infrastruktūrą, tačiau savo viešbučiais, restoranais bei paslaugų sektoriumi Vilnius šią kovą laimi. Kiti Lietuvos didmiesčiai – Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai – turbūt net nekandidatuos, nes neturi oro uosto, tuo metu didžiausios šių miestų arenos yra per mažos minimaliems Eurovizijos reikalavimams patenkinti.

Šeštadienį Roterdame skambės „Eurovizijos 2021“ finalo dainos

Po dvejų metų pertraukos Nyderlanduose vėl gyvai skambės „Eurovizijos“ muzikos konkurso finalo dainos.

Teisę surengti konkursą Nyderlandams laimėjo 2019 metų finale triumfavęs šios šalies atstovas Duncanas Laurence'as su daina „Arcade“, tačiau pernai pasaulį užlupus COVID-19 pandemijai, „Eurovizija“ buvo atšaukta.

Šeštadienio vakarą Roterdamo „Ahoy“ arenoje iš viso pasirodys 26 šalių atstovai – po dešimt atrinktų iš abiejų pusfinalių ir dar šeši iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų.

Po pirmojo pusfinalio buvo atrinktos Lietuvos, Rusijos, Švedijos, Kipro, Norvegijos, Belgijos, Izraelio, Azerbaidžano, Ukrainos ir Maltos dainos. Iš antrojo pusfinalio į finalą žengė Albanija, Serbija, Bulgarija, Moldova, Portugalija, Islandija, San Marinas, Šveicarija, Graikija ir Suomija.

Prie ekranų vakare priglus ir geltonosios bangos užlieta Lietuva – mūsų šaliai atstovaujantys „The Roop“ su uždegančia daina „Discoteque“ pasirodys aštuoniolikti.

Konkurso finale du atskirus taškų rinkinius išdalins tiek profesionalų komisija, tiek žiūrovai. Po žiūrovų balsavimo telefonu, trumposiomis žinutėmis ar oficialia programėle, vedėjai po vieną kartą skambins į visas konkurse dalyvaujančias šalis ir sužinos, kiek taškų (1-8, 10, 12) ir kam skyrė kiekvienos šalies profesionalų komisija. Paskelbus visų šalių komisijų įvertinimus, vedėjai praneš, kiek bendrai žiūrovų taškų surinko kiekviena šalis, pradedant nuo mažiausiai balų pelniusios ir baigiant žiūrovų favorite.

Lietuvos „eurovizinius“ balus šiemet skelbs Andrius Mamontovas. Jo vardas jau įrašytas į Lietuvos „eurovizinę“ istoriją: 2006-aisiais jo suburta Lietuvos muzikos žvaigždžių komanda „LT United“ su daina „We Are The Winners“ užėmė šeštąją vietą „Eurovizijoje“. Tai – iki šiol geriausias Lietuvos pasiekimas didžiausiame pasaulyje dainų konkurse.

„Eurovizijos“ muzikinis konkursas pradėtas rengti nuo 1956 m. ir yra vienas populiariausių ne sporto renginių visame pasaulyje.