Pandemijos metu tarp darbo netekusių daugiausia yra moterų, iki pandemijos pradžios daugelį metų tai buvo vyrai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

Pasak tarnybos, balandžio 1 dienos duomenimis, moterys tarp darbo ieškančių sudaro 50,3 proc., vyrai – 49,7 proc. Pernai tokiu pat laikotarpiu tarp darbo ieškančių dominavo vyrai – jie sudarė 51,5 proc., moterys – 48,5 proc.

„Ši pandemija, skirtingai nei ankstesnė krizė prieš daugiau nei dešimtmetį, gerokai nepalankesnė moterims. Daugiausiai jos dirba paslaugų sektoriuje – apgyvendinimo, viešbučių ir maitinimo įmonėse, taip pat turizmo srityje. Tai yra veiklos, kurios labiausiai nukentėjo per karantiną. Be to, nemažai moterų uždarius ikimokyklines įstaigas ir mokyklas turėjo prižiūrėti vaikus, imti nedarbingumo pažymėjimus arba išeiti iš darbo“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.

Pasak G. Darulio, augant sezoniniam darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje ir statybose, sparčiau mažėjo vyrų registruoto nedarbo rodiklis – balandžio 1 dieną siekė 14,9 proc., moterų – 15,3 proc.

Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 130,7 tūkst. darbo neturinčių moterų ir 129,1 tūkst. vyrų. Palyginti su 2020 metų balandžio 1 diena, moterų registruotas nedarbas buvo aukštesnis 5,7 proc. punkto, vyrų – 4,8. Šalyje per metus buvo registruota darbo neturinčių moterų daugiau 48,5 tūkst., vyrų – 41,9 tūkst.

Darbo ieškančių asmenų analizė parodė, kad labiausiai padidėjo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų skaičius – iki 37,1 proc. tarp visų klientų. Pernai balandžio 1 dieną tokie asmenys sudarė 31,8 proc. Jaunimo iki 29 metų irgi daugiau – jų dalis tarp neturinčių darbo asmenų išaugo nuo 18,7 proc. praėjusių metų balandį iki 22,8 proc. šių metų balandį. Ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo daugiau nei dvigubai. Mažėjo dalis turinčių profesinę kvalifikaciją: tiek specialistų, tiek kvalifikuotų darbininkų.

30–49 metų amžiaus ir vyresnių nei 50 metų asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, dalis panaši: atitinkamai 38,7 ir 38,5 proc., per metus mažėjo atitinkamai 2 ir 2,2 proc. punkto. Daugiau nei pusė visų registruotų darbo neturinčių asmenų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, iš jų – apie 54 proc. turėjo profesinę kvalifikaciją. 0,8 proc. punkto sumažėjo klientų su aukštuoju išsilavinimu – tarp nedirbančių jie sudarė 11,9 proc., pernai balandžio 1 dieną – 12,7 proc.