Ilgiau nei metus Lietuvoje trunkantis nuotolinis ugdymas pakeitė pedagogų darbo metodiką, pakoregavo įprastą mokymosi ritmą. Tačiau skaitmeninių mokymosi platformų statistika rodo, kad mokyklų bendruomenė itin greitai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų.

Apžvelgus metų rezultatus paaiškėjo, kad moksleiviai ir pedagogai jau turi nusistovėjusią mokymo(si) rutiną, o aktyviausi mokymosi aplinkose – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, šiais mokslo metais skyrę beveik 3 mln. užduočių. Nuotolinis mokslas taip pat pakėlė pamokų lankomumo statistiką, sudarė sąlygas mokytis ne tik gimtojoje šalyje, tačiau ir užsienyje.

Keitėsi pažymių ir praleistų pamokų kiekis

Tai, kad mokytojai prisitaikė prie nuotolinio ugdymo organizavimo, rodo „TAMO e. dienyno“ statistika.

„Palyginus šiuos mokslo metus su praėjusiais, matome išaugusį mokytojų parašytų pažymių skaičių. Beveik 8 proc. ūgtelėjęs įvertinimų kiekis rodo, kad pedagogai labai greitai perdėliojo savo mokymo programą bei ją adaptavo nuotoliniam ugdymui“, – pristato Edgaras Jasalinis, „Tavo mokykla“ vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į kardinaliai pasikeitusią praleistų pamokų statistiką. Šiais mokslo metais mokinys vidutiniškai praleido po 30 pamokų. O tai yra net 38 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

„Dėl nuotolinio mokslo sumažėjo tiek dėl ligos negalinčių lankyti mokyklą, tiek vėluojančių į pamokas moksleivių skaičius. Manau praleistų pamokų skaičiaus mažėjimą galima sieti ir su tėvų atsakingumu – jie gali lengviau patikrinti, ar vaikas nepraleidžia nuotolinės pamokos be priežasties“, – svarsto E. Jasalinis.

Aktyviausiai mokosi lietuvių kalbos

Elektroninių vadovėlių statistika atskleidžia, kad šiais mokslo metais daugiausiai laiko moksleiviai praleido mokydamiesi matematikos.

„Mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ duomenys rodo, šiais mokslo metais moksleiviai dažniausiai vartė 9 klasės matematikos vadovėlį. Po jos rikiuojasi 8 klasės lietuvių kalbos bei vienuoliktokų matematikos vadovėlis, – kalba Darius Ratkevičius, „Ateities pamoka“ produktų vystymo vadovas. – O jei lyginsime mokytojų praleidžiamą laiką vartant elektroninius vadovėlius, vienvaldžiai lyderiai – pradinių klasių pedagogai. Daugiausiai laiko jie skyrė pasiruošimui lietuvių kalbos pamokoms“.

Pasak D. Ratkevičiaus, augo ne tik elektroninių vadovėlių, tačiau ir skaitmeninių pratybų naudojimas. Aktyviausiai užduotis skyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – jie iš viso šiais mokslo metais pateikė beveik 3 mln. užduočių, daugiausiai jų sprendė 4, 6 ir 8 klasių moksleiviai.

Aktyviai artėjantiems brandos egzaminams ruošiasi dvyliktokai – dažniausiai jie sprendžia matematikos ir biologijos bandomuosius testus, toliau rikiuojasi lietuvių kalbos, fizikos ir chemijos užduotys.

Laikosi rutinos

Vertindami visų mokslo metų rezultatus, ugdymo platformų kūrėjai išskiria laikus, kada sistemos sulaukia daugiausiai lankytojų.

„Vaikai ir mokytojai aktyviausiai jungiasi ryte – tarp 9 ir 11 val. O nuo 14 iki 20 val. prisijungusiųjų skaičius palaipsniui mažėja. Naktinių prisijungimų būna vos vienas kitas, o tai rodo, kad vartotojai turi nusistovėjusį ritmą ir stengiamasi išlaikyti įprastą dienos rutiną. Aktyviausias mokymosi platformų lankymo laikas – savaitės pradžia“, – teigia D. Ratkevičius.

Anot jo, skiriasi mokytojų ir moksleivių naudojamų įrenginių statistika. 63 proc. moksleivių ir net 88 proc. pedagogų prie mokymosi aplinkų jungiasi naudodami kompiuterius. Moksleiviai dažniau nei mokytojai prie nuotolinių pamokų jungiasi mobiliaisiais telefonais bei planšetėmis. Telefonus naudoja 28 proc. moksleivių ir vienas iš dešimties mokytojų, planšetes – 9 proc. vaikų ir tik 2 proc. pedagogų.

Išsiunčia daugiau žinučių

Sumažėjus kontaktinio bendravimo galimybėms, tiek mokytojai, tiek moksleiviai aktyviai bendrauja skaitmeninėse platformose. Per vienerius nuotolinio mokslo metus elektroniniame „TAMO e. dienyne“ fiksuojamas ko ne dvigubai išaugęs išsiųstų žinučių skaičius.

„Šiais mokslo metais moksleiviai ir mokytojai jau išsiuntė beveik 13 mln. žinučių – tai rodo, kad elektroninis dienynas yra ne tik mokymosi rezultatų sekimo ir užduočių skyrimo vieta, tačiau ir bendravimo platforma“, – akcentuoja E. Jasalinis.

Praėjusį pavasarį tik prasidėjus nuotoliniam mokslui, skaitmeninių mokymosi platformų vystytojai sulaukė daugybės mokytojų bei tėvų klausimų, teko skirti ir papildomų žmogiškųjų resursų atsakyti į visas užklausas. Nors vartotojų skaičius šiais mokslo metais išaugo kelis kartus, užklausų kiekis sumažėjo daugiau nei dvigubai lyginant su praėjusiais mokslo metais. E. Jasalinio teigimu, tai rodo, kad vartotojai tapo labiau įgudę, kreipiasi tik tokiu atveju, jei patys situacijos nebegali išspręsti.

Mokosi ir būdami užsienyje

Pastaruoju metu itin išaugo moksleivių, kurie užsienyje naudojasi skaitmeninėmis mokymosi platformomis, skaičius. Pasak D. Ratkevičiaus, tai galima sieti su antrojo karantino metu išpopuliarėjusiu keliavimu į šiltesnius kraštus.

„Nuotolinis mokymosi būdas bei elektroninės ugdymo priemonės suteikia galimybę lankyti pamokas būnant toli nuo savo mokyklos. Tėvai, galintys dirbti nuotoliniu būdu, neretai keliauja į pietų Europos šalis bei ten derina darbo, vaikų mokslo ir poilsio laiką. Labiausiai ūgtelėjo Ispanijoje besijungiančių moksleivių skaičius, taip pat populiarios Belgija, Vokietija, Olandija“, – „EDUKA klasė“ statistiką pristato D. Ratkevičius.

Anot jo, šią mokymosi priemonę taip pat naudoja ir beveik 1 tūkst. lietuvių mokytojų, dirbančių užsienio šalyse. Tarp jų dominuoja Airija, Norvegija, Škotija, Islandija, JAV.