Šiuo metu šalyje yra per 6 tūkst. įvairaus amžiaus globojamų vaikų. Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė – 4,6 tūkst. – tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose. Visgi kitų, biologinės šeimos priežiūros netekusių vaikų, ši laimė taip ir neaplanko – namus jiems atstoja globos institucijos ir bendruomeniniai vaikų globos namai.

Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė sutinka, jog kasmet vis daugiau ir daugiau asmenų bei šeimų nusprendžia tapti globėjais ar įtėviais. Nepaisant to, iki šiol jų labai trūksta – apie 1,5 tūkst. įvairaus amžiaus šalies vaikų kasmet lieka globos institucijų priežiūroje. Viena iš pagrindinių šios probleminės situacijos priežasčių, anot specialistės, yra visuomenėje iki šiol tvyrančios baimės ir mitai, priverčiantys dvejoti net ir tuos, kurių širdyje šis kilnus tikslas bręsta jau ilgą laiką.

Norą padėti namų netekusiems vaikams išreiškę žmonės gali rinktis skirtingas globos formas arba įvaikinimą. Laikinosios globos atveju vaikai naujuose namuose apsigyvena tik trumpam laikotarpiui, kol gali grįžti į savo biologinę šeimą. Įprastai – iki vienerių metų. Tuo tarpu nuolatiniai globėjai ir įtėviai namais bei meile su vaikais dalinasi iki pat pilnametystės ir ilgiau.

„Galime išskirti dvi pagrindines baimių ir mitų grupes, apipynusias vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Pirma, tai mitai, susiję su valstybės keliamais reikalavimais globėjams ir įtėviams. Iš tiesų, griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau nei dauguma svarstančių apie globą ar įvaikinimą įsivaizduoja. Antra nepagrįstų baimių kategorija yra susijusi su tolimesniu globos ar įvaikinimo procesu – santykio su vaiku užmezgimu. Būsimi globėjai ir įtėviai nerimauja, kad į naujuosius namus vaikas atkeliauja jau su savo istorija. Visgi labai svarbu suprasti, kad visi naujųjų namų laukiantys vaikai yra ištroškę meilės ir pasiruošę atliepti į naujųjų globėjų ar įtėvių jiems rodomą nuoširdų dėmesį“, – sako vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė.

Pagrindiniai mitai – nuosavas būstas, aukštos pajamos ir santuoka

Vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė išskiria, jog vieni dažniausiai girdimų mitų yra susiję su nepagrįstai dideliais reikalavimais, keliamais norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais. Pavyzdžiui, nuosavo būsto poreikis.

„Iki šiol visuomenėje sklando mitas, kad norint tapti globėju ar įtėviu, reikalingas nuosavas būstas, o vaikui privalomas atskiras kambarys. Iš tiesų tokių reikalavimų neapibrėžia joks teisės aktas. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios šeimos gyvenimo sąlygos bei galimybė vaikui sukurti privačią erdvę. Sąlygų tinkamumui įtakos gali turėti šeimos pageidavimas dėl vaikų skaičiaus, amžiaus, lyties, globėjo šeimos sudėtis ir kiti aspektai, tad išankstinių, aiškiai nubrėžtų reikalavimų tikrai nėra, o juo labiau dėl būsto nuosavybės“, – teigia vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė.

Taip pat dažnai galvojama, jog norint globoti ar įsivaikinti reikia turėti dideles mėnesines pajamas. Anot specialistės, žmonės dažnai mano, kad uždirbant minimalų atlyginimą, įsivaikinti galimybės nėra.

„Vėlgi, kaip ir dėl būsto, teisės aktai nenurodo kokios šeimos pajamos turi būti norint įsivaikinti ar tapti globėju. Kiekviena situacija vertinama individualiai: kokie šeimos finansiniai poreikiai bei įpročiai buvo iki šiol ir kaip šeima geba planuoti savo išlaidas“, – atskleidžia specialistė.

Kitas visuomenėje tvyrantis mitas yra susijęs su šeimynine padėtimi. Vaikų globos ir įvaikinimo specialistė pažymi, kad dauguma žmonių įsitikinę, jog globėjais ar įtėviais gali tapti tik susituokusios poros.

„Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jeigu šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos namuose. Kiekvienas šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, globai turi raštiškai sutikti. Visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese, o vėliau jūs būsite kviečiamas įsitraukti ir į globojančių šeimų bendruomenę savo mieste, priimti globos centro siūlomą pagalbą“, – sako R. Ladauskienė.

Specialistė pažymi, jog dažnai manoma, kad globos ar įvaikinimo procesas yra labai ilgas, verčiantis surinkti daugybę dokumentų, lankyti ilgai trunkančius pasiruošimo kursus, psichologo konsultacijas. Visgi, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje pasirengimo globai ar įvaikinimui procesas dažniausiai yra vienas trumpiausių ir trunka ilgiausiai iki 6 mėnesių.

„Dar vienas mitas yra susijęs su finansine parama įtėviams. Neretai pasigirsta teiginių, kad finansinę paramą bei papildomas nemokamas paslaugas gauna tik globėjai, o vaiką įsivaikinus parama nepriklauso. Iš tiesų situacija yra visai kitokia. Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų bei gauti išmokas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką. Taip pat įtėviai savo iniciatyva gali kreiptis į jų gyvenamoje vietoje veikiantį globos centrą, kuriame gali gauti nemokamas globos koordinatoriaus, psichologo bei kitų specialistų paslaugas“, – teigia specialistė.

Baimė dėl santykio su vaiku užmezgimo

Labai svarbi globos ir įvaikinimo specialistų darbo dalis – padėti būsimiems įtėviams ir globėjams paneigti globos procesą lydinčias baimes. Pagrindinė jų – ar pavyks užmegzti tvirtą ryšį su vaiku?

„Dažnai šeimos nuogąstauja dėl būsimo globotinio genų. Pripažįstame, kad paveldėti genai yra svarbūs vaiko raidai, tačiau mūsų patirtis rodo, kad kur kas svarbiau yra akcentuoti aplinkos poveikio reikšmę vaiko gyvenime. Apie tai daug kalbame mokymų, skirtų būsimiems globėjams bei įtėviams, metu. Pažymime, kad net ir laukdami savo biologinių vaikų, nežinome kokią genų kombinaciją jie paveldės, akcentuojame besąlygišką vaiko priėmimą, ryšio su juo kūrimą bei puoselėjimą“, – sako specialistė.

Neretai, R. Ladauskienės teigimu, įvaikinti ar globoti pasiruošusios šeimos nerimauja dėl vaiko ryšių su biologine šeima. Dažnai nuogąstaujama, kad vaikas neprisiriš, nemylės globėjų, sunku bus jį drausminti, jis bėgs, ieškos savo biologinės šeimos.

„Atrodytų paradoksalu, tačiau kuo mažiau globėjai nerimauja ir kuo pozityviau žiūri į vaiko biologinius tėvus, jų nesmerkia, nekaltina, vaikui apie juos kalba pozityviau, nesudaro situacijų, kuriose vaikas turi rinktis mylėti arba tik savo biologinius tėvus, arba tik globėjus, tuo vaiko globa būna sklandesnė, globėjo ir vaiko santykis artimesnis, grįstas pagarba, priėmimu ir palaikymu“, – pasakoja R. Ladauskienė.

Visgi realybėje nuogąstavimai, jog globojamas vaikas nepritaps prie naujos šeimos labai greit išsisklaido – vaikai būna ištroškę meilės, žmogiškumo bei atjautos, o vos tik pajutę globėjų nuoširdumą, pradeda pasitikėti jais. Tokiu būdu, specialistės teigimu, pradeda megztis nauji, džiugių atradimų ir abipusio pažinimo kupini santykiai.

„Mes visi žinome apie nepelnytą ir labai neteisingą stigmą apie globos institucijose augančius paauglius. Taip, jie gali būti pikti, išsigandę ir prislėgti. Kartais gali būti nesąžiningi arba jiems gali sunkiau sektis mokykloje. Tačiau jie yra tik paaugliai, kuriems reikia mylinčio suaugusiojo, namų ir saugumo“, – sako R. Ladauskienė.

Santykių kūrimas su tėvų globos netekusiu vaiku, anot R. Ladauskienės, yra darbas reikalaujantis ir pastangų, ir kantrybės.

„Ilgalaikė darbo praktika su globėjais rodo, jog nuoširdus investavimas į santykius duoda labai gerų rezultatų. Gera girdėti globėjus kalbant, kaip jų globojamas vaikas šeimoje pasijaučia saugus, susiranda draugų, atranda savo pomėgius, talentus. Globėjai jais didžiuojasi ir mato savo dedamo indėlio teigiamas pasekmės. Taip pat ir mes, dirbdami su globėjų bei įtėvių šeimomis matome, kaip rūpestis, žmogiška šiluma ir meilė keičia ne tik vaikų, bet jais besirūpinančių gyvenimus“, – sako R. Ladauskienė.

Būdai dvejonėms įveikti

Vaikų globos ir įvaikinimo specialistė pažymi, kad nuo pat minties apie globą užsimezgimo iki vaiko šeimoje auginimo, globėjai ir įtėviai nebūna vieni. Baimes, dvejones ar iškilusius sunkumus įveikti padeda globos koordinatoriai, psichologai ir kiti specialistai.

Prieš tapdami globėjais ir įtėviais, visi pareiškėjai dalyvauja specialiuose mokymuose, kur išgirsta daug žinių apie tėvų rūpesčio netekusį vaiką, galimus jo savivertės, raidos, emocinio atsparumo pažeidimus. Mokymų dalyviai supažindami su vaiko raidos sunkumų kompensavimu, vaiko raidos ypatumais skirtinguose amžiaus tarpsniuose. Mokymų metu patirtį turintys globėjai pasidalina savo globos patirtimi.

Pasiruošimo globai ir įvaikinimui procesas trunka apie 3 mėnesius, tad šeimos turi galimybę apsvarstyti savo silpnąsias bei stipriąsias puses, pasitarti su globos ir įvaikinimo specialistais, kokia globos forma jiems tinkamiausia.

„Pavyzdžiui, galbūt šeima gali vaiką priimti į savo šeimą tik trumpam laikotarpiui, jo tėvams patekus į bėdą. O gal jie pasirengę vaiką užauginti nuolatinėje globoje iki jis sulauks pilnametystės? Pasirengimo globai procesas yra labai svarbus, nes žmonės ateina su įvairiausiomis išankstinėmis nuostatomis, baimėmis. Didžiausias padrąsinimas šeimoms yra specialistų lydėjimas visame globos procese. Šeimos bendradarbiaudamos su globos centrais visada gali gauti psichologų, globos koordinatorių bei kitų specialistų paslaugas“, – sako R. Ladauskienė.

Vaikai iš nesaugios aplinkos į globos institucijas patenka dėl įvairių priežasčių: nepriežiūros, smurto, netinkamų gyvenimo sąlygų, tėvų netekties ar jų sveikatos problemų, jų piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Kūdikiams ir mažamečiams vaikams atrasti naujus namus yra lengviau, tačiau, globos ekspertės R. Ladauskienės teigimu, ypač sunku vyresniesiems vaikams. Įprastai jie globos institucijos apsigyvena ilgesniam laikui, nes žmonės baiminasi, jog vyresni vaikai turės daug elgesio problemų. Tačiau drąsiai galime teigti, jog elgesio sunkumai pasitaiko visuose vaikų amžiaus tarpsniuose ir tai būdinga tiek biologiniams vaikams, tiek globojamiems.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai, kurių kontaktus galima rasti adresu: www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susiekus el. paštu klausk@viskasapiegloba.lt bei paskambinus į nemokamą globos ir įvaikinimo linija tel. 8 800 00207.