Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra. Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Tyrimo duomenimis, beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad karantino metu namų ruošai ir vaikų priežiūrai tenka skirti daugiau laiko.

Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, karantinas išryškino darbų bei atsakomybių pasidalinimo iššūkius šeimose. Toks išaugęs namų ruošos ir rūpinimosi vaikais krūvis labai retai proporcingai pasiskirsto tarp šeimos narių – paprastai jis tenka vienam šeimos nariui, ir dažniausiai tai būna moteris.

„Tyrimas parodė, kad 1 iš 5 moterų sako nespėjanti atlikti visų norimų darbų namuose, kai tuo tarpu tokių vyrų yra 1 iš 10. Be to, kas ketvirta moteris nurodo, kad norėtų skirti daugiau laiko namų ūkio ruošos darbams arba vaikams“, − komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Moterims trūksta poilsio, vyrams – laisvalaikio

Remiantis tyrimu, karantino metu išaugęs laikas namų ruošai ir vaikų priežiūrai skirtingai atsiliepė moterų ir vyrų laisvalaikio ir poilsio sritims. Moterys, palyginti su vyrais, dažniau skundėsi poilsio stygiumi (43 proc.), apribotomis galimybėmis tobulėti (36 proc.) ar užsidirbti (28 proc.). Vyrams labiausiai trūko laisvalaikio (54 proc.), poilsio (36 proc.) bei bendravimo su draugais (35 proc.).

„Šis tyrimas leidžia atidžiau panagrinėti apmokamo ir neapmokamo darbo krūvius. Nors moterys aktyviai dalyvauja darbo rinkoje ir net dažniau nei vyrai dirba iš namų, joms kartu tenka didesnė namų priežiūros darbų dalis. „Nemokamas“ darbas ne tik sumažina jų laiką sau, bet ir laiką apmokamam darbui ar jo kokybei, gali turėti įtakos jų finansiniam saugumui“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Didesnis atsakomybių krūvis – moterims

Anot J. Bagdanavičiūtės, pagrindiniai neapmokamo darbo skirtumai tarp vyrų ir moterų išryškėja, vertinant pavienius namų ūkio darbus ir jiems skiriamą dėmesį bei laiką. Pavyzdžiui, 85 proc. moterų visada arba dažnai ruošia maistą, kai tokių vyrų yra kiek daugiau nei trečdalis. 88 proc. moterų nurodo skalbiančios ir prižiūrinčios namų tvarką, kai tokių vyrų dalis sudaro 27 proc.

Kaip rodo tyrimas, netolygų atsakomybių išsidėstymą patvirtina ir vaikų turintys respondentai. Visada arba dažnai kasdiene vaikų priežiūra, pavyzdžiui, jų higiena ir maistu, rūpinasi 92 proc. moterų ir tik trečdalis vyrų. Vaikams ruošti pamokas padeda 69 proc. moterų ir 37 proc. vyrų. Visada arba dažnai vaikų laisvalaikiu rūpinasi 65 proc. moterų ir beveik 50 proc. vyrų.

„Moterims, kurios pandemijos metu išlaikė savo darbo vietas ir prisitaikė prie naujų sąlygų, panašu, tenka dirbti kone dvigubu etatu. Tolygesnis atsakomybių pasiskirstymas namuose padėtų tuos du etatus šeimose įveikti lengviau, netaupant kažkurio nario sveikatos ar karjeros sąskaita“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Apie darbų pasiskirstymą nekalbama

J. Bagdanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad namų ruošos ir vaikų priežiūros darbų pasiskirstymas yra netolygus, nes šeimose, tikėtina, dar trūksta pokalbių šia tema arba ja iš viso vengiama kalbėti.

Tyrimo rezultatai rodo, kad vyrai geriau vertina savo prisidėjimą prie namų ruošos ir vaikų priežiūros. 63 proc. jų teigia, jog taisyklių nėra ir visi šeimoje prisideda kiek gali, tačiau tam pritaria tik 44 proc. moterų.

„Kalbant apie priežastis, kodėl namų ūkiuose vienam žmogui tenka didžioji dalis darbų, kas antras tyrimo dalyvis teigė, kad tokia tvarka nusistovėjo be aiškios priežasties“, − apibendrina „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė J. Bagdanavičiūtė.