Fizikos dėsnių nepaisantys politikų priimti įstatymai bei valdžios institucijų nutarimai gali ir „nužudyti“. Atėjusi normaliai šalta žiema parodė, kad taip nutinka dyzelinu varomiems automobiliams ir kitai technikai. Ši žiema pirma, kai Lietuvoje privaloma prekiauti dyzelinu, kuriame turi būti iki 7 proc. biodegalų. Deja, bet esant šaltiems orams jie keičia savybes ir užkemša dyzelinių variklių maitinimo sistemas.

Lietuviškų degalinių sąjunga (LDS), kuri vienija 16 lietuviško kapitalo degalinių tinklų visoje šalyje, pranešė, kad per šalčius pasitaikė atvejų, kai žieminio dyzelino įsigiję vairuotojai pareiškė pretenzijų, jog jų automobiliai ir žemės ūkio technika neužsiveda po kelių parų stovėjimo šiemetinėje žiemoje. Paaiškėjo, kad kalti degalai, kurie atitinka kokybės reikalavimus, bet pastovėję degalų bakuose ar klientų talpyklose išsisluoksniuoja.

„Mūsų tiekiami degalai iš tiesų kokybiški, tačiau jie privalo atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį – šią žiemą pirmą kartą privaloma prekiauti Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu dyzelinu, kuriame yra 7 proc. biodegalų. Deja, į mokslininkų ir transporto specialistų perspėjimus, kad biodegalai įmaišyti į mineralinį dyzeliną žemoje temperatūroje keičia savybes, sluoksniuojasi, o sutirštėje ar net sukietėję užkemša degalų padavimo sistemas, numota ranka. Taigi, degalai atitinka naujų teisės aktų reikalavimus, bet gamtos dėsniams politikų norai naudoti „žalesnius“ degalus nei motais, – dyzeliniai automobiliai stoja“, – pasakoja Vidas Šukys, LDS vykdomasis direktorius.

„Praturtinti“ dyzeliną biodegalais nuspręsta siekiant didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą. Iki šios žiemos į dyzeliną toks jo kiekis buvo įterpiamas tik šiltuoju metų laiku, kai nekėlė problemų dėl savo fizinių savybių. Tačiau žiemą pasitvirtino patarlė: „Gerais norais ir kelias į pragarą grįstas“.

„Galime tik apgailestauti, kad dėl įstatymų leidėjų priimtų teisės aktų dabar kenčia tūkstančiai automobilių, sunkvežimių, vilkikų, žemės ūkio technikos naudotojų. Jie keikia degalų pardavėjus, nors mes neturime pasirinkimo, – privalome prekiauti dyzelinu su nurodyta biodegalų dalimi, – pasakoja LDS vykdomasis direktorius. – Nors apie galimas problemas, kad šaltą žiemą dyzelinas su biodegalų priedu „nužudys“ techniką, valdžios institucijas buvome perspėję ne kartą, bet į specialistų patarimus ir nuogąstavimas nebuvo atsižvelgta. Beje, matyt, suprantant, kad vis tik problemų su biodyzelinu bus, išimtis padaryta kariuomenei, kuri ir toliau gali naudoti gryną mineralinį dyzeliną.“

Apie rizikas dėl biodegalų naudojimo žiemą informavo ir Pasaulio degalų chartija (angl. Worldwide Fuel Charter). Ji nurodė, kad biodyzelis mažiau stabilus už įprastą dyzeliną, linkęs oksiduotis, šaltyje tampa pernelyg klampus, būdamas higroskopiškas iš aplinkos sugeba pritraukti vandenį ir padidinti jo kiekį degaluose, o tai kelia korozijos bei mikrobiologinio užterštumo riziką. Be to, naudojant biodyzeliną formuojasi daugiau nuosėdų degalų padavimo sistemoje, šaltyje kyla biodyzelio filtravimo problemų, biodyzelis gali neigiamai paveikti degalų padavimo sistemos sandarinimo medžiagas, o metalai, tokie kaip cinkas, varis, bronza ir kiti, kontaktuodami su biodyzelinu sudaro nuosėdas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad biodyzelis, būdamas sunkesnis už dyzelį, nusėda degalų talpų dugne, sudarydamas tirštas nuosėdas, kurios užkemša degalų filtrus.

„Siūlėme politikams šią žiemą sudaryti sąlygas prekiauti dyzelinu be biodyzelino ar bent pridėti jo gerokai mažiau. Mūsų žiniomis, šiais metais degalų gamintojai planuoja įdiegti naujas technologijas. Jos sudarys galimybes gaminti dyzeliną su biodyzelino priedu, kurio savybės leis jį tinkamai naudoti iš šaltomis žiemomis. Deja, politikai mūsų neišgirdo, o dėl to dabar „užšąla“ Lietuvos žmonių technika, patiriami tūkstantiniai nuostoliai dėl sugedusių transporto priemonių“, – konstatuoja LDS vykdomasis direktorius.