Nors pandemija daugelį žmonių uždarė namuose, pristabdė dalį verslų, tai nesustabdė pažangos elektronikos sektoriuje. Kita vertus, praėjusieji metai atskleidė naujus žmonijos poreikius, į kuriuos reagavo technologijų kūrėjai bei gamintojai. Šių metų technologijų tendencijos atspindi įvairius mūsų gyvenimo aspektus – pradedant pandemijos padiktuotomis gyvenimo sąlygomis ir baigiant globaliais aplinkosaugos iššūkiais.

„Keičiantis gyvenimo aplinkybėms, iškilus naujiems ekologijos, socialiniams ar sveikatos iššūkiams bei vystantis mokslui, gamintojai reaguoja nieko nelaukdami – atnaujina esamus ar siūlo naujus produktus. Visi žinome, kad rūpestis sveikata, energetikos iššūkiai, o taip pat ir globaliai pavojinga klimato kaita buvo pirmieji daugelio valstybių, o taip pat ir visos Europos Sąjungos uždaviniai. Tad ir 2021-ųjų technologinės naujienos, o taip pat viso dešimtmečio tendencijos bus neišvengiamai susijusios su praėjusių metų patirtimis bei grėsmėmis“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pandemijos aplinkybės pakeitė ir svarbių renginių, kuriuose būdavo pristatomos elektronikos naujienos, formatus. Anksčiau Las Vegase intriguojančiu šou tapdavusi vartotojų elektronikos paroda CES (Consumer Electronics Show), šiemet irgi vykdoma internetu. Pasak L. Jurevičienės, gamintojai turi gerą progą parodyti ne tik savo naujienas, bet ir tai, ką jau dabar gali šiuolaikinės skaitmeninės technologijos bei jomis pagrįsti elektronikos prietaisai.

EPA atstovė įvardijo pagrindines 2021 metų elektronikos rinkos tendencijas:

• Autonominės transporto priemonės. Šią tendenciją kaip vieną pagrindinių tiek šiemet, tiek per ateinantį dešimtmetį, įvardija beveik visi rinkos ekspertai. Ir toliau bus gerinamas šių transporto priemonių saugumas ir efektyvumas, vairuotojo vaidmuo prie vairo taps vis mažiau svarbus. Išorines valdymo priemones žymia dalimi papildys ir vidinės, skirtos vairuotojo būklei įvertinti – visos šios funkcijos bus integruotos. Pavyzdžiui, vairuotojo mieguistumą, dėmesio koncentraciją ir galimai netinkamą vairavimą bus galima įvertinti, sekant prie vairo sėdinčio asmens akies rainelę bei elgseną.

• Natūralios kalbos apdorojimo ir atpažinimo technologijos. Tai išlaisvina mus nuo būtinybės naudotis klaviatūra – rankas galime naudoti kitai veiklai. Tai – įvairūs balso padėjėjai, mašininis vertimas, pokalbių robotai. Pastaruosius metus stebimos stabilios investicijos į šias technologijas, tikėtina, išsilaikys ne vienerius metus.

• Dirbtiniu intelektu pagrįsti jutikliai. Ši technologija, be kita ko, vertinama kaip viena iš svarbiausių, kovojant su pandemijomis bei tobulinant sveikatos paslaugų sektorių. Tai turėtų paspartinti pažangią gamybą, naudojant bekontaktes technologijas, kobotus ir dronus bei padėti greičiau pereiti prie 4.0 pramonės, arba įgyvendinti vadinamąją ketvirtąją pramonės revoliuciją, siejamą su technologijomis, robotika ir skaitmeninimu.

• Išplėstoji realybė. Ji tampa svarbi ne vien dėl daugiau pramogų, tarkime, karantino ar izoliacijos sąlygomis, bet gali būti prasminga kaip edukacijos priemonė. 2021-ieji vertinami kaip metai, kada išplėstosios realybės akiniai taps svarbiu išmaniųjų telefonų priedu. Kartu su 5G ryšio plėtra jie suteiks daug galimybių tiek pramogaujant, tiek pasiekiant profesionalaus meno sektorių, tiek ir mokantis.

• Sulankstomi ekranai. Vis dažniau ir plačiau naudojantis išmaniaisiais telefonais, jie ima smarkiai konkuruoti su asmeniniais kompiuteriais, vienintelis trūkumas – maži ekranai. Lanksčių ekranų technologijos suartins šiuos prietaisus bei suteiks galimybę palengvinti svarbiausių su savimi kasdien nešiojamų daiktų svorį bei apimtį.

• Mikroprocesoriai (lustai). Tiek saugumo sumetimais, tiek tobulėjant ryšio technologijoms bei įsigalint daiktų internetui, lustinės kortelės bus naudojamos vis dažniau, o rinkoje bus stebima jų įvairovė. „Čipuosime“ savo augintinius, o galbūt ir daiktus vis dažniau naudosime lustines korteles naudodamiesi įvairiomis paslaugomis bei vengdami tiesioginio kontakto.

• Duomenų apdorojimas, naudojant šviesą. Dar kitaip tai vadinama kvantine kompiuterija. Dirbtinio intelekto plėtros sąlygomis tampa ypač svarbu greitai apdoroti kuo daugiau duomenų. George'o Washingtono universiteto mokslininkai nustatė, kad skaičiavimams naudojant šviesą, o ne elektrą duomenis galima apdoroti net 100 kartų greičiau. Manoma, kad tai atveria naujas galimybes dirbtinio intelekto technologijoms.

• Konfidencialumą užtikrinantys kompiuteriai. Kibernetinės atakos ir dėl jų patiriamų nuostolių atvejai pastaruoju metu dažnėjo visame pasaulyje. Ekspertų skaičiavimu, pasaulio įmonės ir organizacijos iki 2024 m. dėl kibernetinių nusikaltimų gali prarasti iki penkių trilijonų dolerių – tai gali rimtai sutrikdyti pasaulio ekonomiką. Dėl to jau 2018 m. buvo sukurti pirmieji ypač didelį konfidencialumą užtikrinantys kompiuteriai, 2021 m. jie taps plačiajai rinkai siūlomu gaminiu.

• Tikslioji žemdirbystė. Tai nėra didelė naujiena Lietuvos žemės ūkiui – jau dabar, naudojantis palydoviniu ryšiu, ariant, sėjant, beriant trąšas ar išpurškiant augalų apsaugos priemones, įvertinamas tikslus jų poreikis konkrečioje dirvos vietoje. Pasaulyje taip pat žinomos ir kiekvieną atskirą augalą ir dirvos vietą jutikliais įvertinančios technologijos, padedančios racionaliai naudoti sėklas, vandenį, trąšas ir kitas agronomijos priemones. Šių technologijų plėtrą skatina augantis maisto poreikis pasaulyje bei intensyvaus ūkininkavimo poveikyje kintančios ekosistemos, klimato kaita.

• Mobilumui skirtos dalijimosi platformos. Racionalus daiktų naudojimas siejamas su energijos taupymu, atsakingu vartojimu, išaugusiu mobilumu bei klimato kaitos iššūkiais. Artimiausiu metu ekspertai žada pastebimą mobilumui skirtų dalijimosi platformų augimą.

„Skaitmeninių technologijų inovacijos ir jų plėtra susijusi su naujais poreikiais ir, žinoma, su naujais daiktais. Kad ir kaip siektume kuo ilgiau naudoti kai kuriuos elektronikos prietaisus, jei norėsime išnaudoti naujas mokslo suteikiamas galimybes ir net prisidėti prie tvarumo – pokyčių neišvengsime. Daugeliu atveju reikės atsakingai įvertinti, kas naudingiau – vis dar naudoti seną technologiją, ar vis dėlto rinktis naują, kuri padės taupyti, palengvins darbą ir buitį, suteiks daugiau galimybių mokantis ar dalyvaujant kultūriniame gyvenime. Todėl turėtume prisiimti atsakomybę, teisingai išmesdami elektronikos atliekas, kad vėliau jos galėtų būti perdirbtos ir panaudotos naujiems prietaisams sukurti“, – sako L. Jurevičienė.

EPA atstovė primena, kad šalies prekybos centruose esančiuose konteineriuose surinktos elektronikos atliekos ir panaudotos baterijos perduodamos įgaliotiems tvarkytojams. Be to, EPA suteikia galimybę gyventojams saugiai ir nemokamai atsikratyti stambiomis elektronikos atliekomis – nebenaudojamais šaldytuvais, elektrinėmis viryklėmis, skalbimo mašinomis, televizoriais, mikrobangų krosnelėmis ir pan. Ši paslauga suteikiama užsiregistravus telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius specialią formą interneto svetainėje (www.epa.lt).

Partnerių informacija.