Kuo skiriasi aktyvus ir pasyvus investicijų valdymas, žino nedaugelis, tačiau šios strategijos turi įtakos didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, nes nuo to priklauso, kaip yra užtikrinama jų finansiškai saugi senatvė. Kas slypi po aktyvaus ir pasyvaus investicijų valdymo strategijomis, aiškina Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas" pensijų produkto vadovė.

Kiekvienos investicijos pagrindinis tikslas yra vienas – uždirbti tvarią ilgalaikę grąžą. Investavimo galimybių yra daugybė, tačiau bene populiariausia iš jų – prekyba vertybiniais popieriais, tai yra, investavimas į akcijas, obligacijas.

Būtent tuo užsiima antros ir trečios pakopos pensijų fondų valdytojai, kurie investuoja fonduose esančius pinigus, siekdami gauti grąžą pensijų fonduose kaupiantiems asmenims. Šio tikslo fondai siekia pasitelkdami dvi skirtingas investavimo strategijas – pasyvią arba aktyvią.

„Pensijų fondai veikia kaip klasikinis investicinis fondas, kuris susideda iš pensijų fondų dalyvių įnašų ir juos patiki valdyti finansų profesionalams – fondo valdytojų komandai. Jie už patikėtus pinigus perka įvairias finansines priemones, kurių vertė, žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, gali tiek padidėti, tiek sumažėti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, ekonomika yra linkusi išsilyginti ir augti, todėl fondo dalyvis uždirbti gali iš padidėjusios fondo vieneto vertės, iš dividendų, palūkanų ir pan. Tai, kiek žmogus gaus grąžos, gali priklausyti nuo fondo pasirenkamos investicijų valdymo strategijos", – sako A. Paliukaitė.

Skirtingos strategijos

Siekiant suprasti aktyvaus ir pasyvaus investicijų valdymo skirtumus, visų pirma, reikia susipažinti su rinkos indekso sąvoka.

„Rinkos indeksas parodo vertybinių popierių rinkos ar jos dalies tendencijas, rezultatus. Pavyzdžiui, S&P 500 indeksas apskaičiuojamas naudojant 500 didžiausių bendrovių, kotiruojamų NYSE bei „Nasdaq" biržose, akcijų kainas. Tad jis iš esmės rodo, kaip vidutiniškai keičiasi didžiausių JAV bendrovių vertė", – aiškina A. Paliukaitė.

Aktyvus investicijų valdymas siekia maksimalios investicinės grąžos, kuri viršytų rinkos vidurkį – tai yra, sekamą rinkos indeksą. Naudojant šį metodą, siekiama kruopščiai analizuoti akcijų biržoje esančių bendrovių veiklos rezultatus, finansines ataskaitas, vadovybės darbą. Fondų valdytojai seka politines, ekonomines naujienas ir pagal tai bando nustatyti, kokia vertybinių popierių vertė bus ateityje.

„Analizuojant įmones, investicijų fondai siekia rasti vertybinius popierius, turinčius didžiausią vertės augimo potencialą. Kai jų vertė išauga arba randama geresnė investicija, turimi popieriai yra parduodami ir įsigyjami nauji, kurie turėtų padėti uždirbti dar daugiau. Tai reiškia, kad aktyvus investicijų valdymas reikalauja daugybės išteklių ir yra susijęs su nuolatiniu darbu priimant investicinius sprendimus", – sako A. Paliukaitė.

Fondus valdant pasyviu būdu yra siekiama grąžos, artimos rinkos vidurkiui arba kitaip – indeksui. Tai reiškia, kad pasyviai fondus valdanti komanda nebando aplenkti rinkos, o ją tiesiog atkartoja. Taip yra tikimasi, kad toliau augant ekonomikai, augs ir fondų vertė.

„Pasyviai valdomų fondų valdytojai vertybinius popierius perka pagal iš anksto nustatytą proporciją ir taisykles siekiant atkartoti rinkos indekso grąžą. Jie perka į tam tikrą indeksą įeinančių bendrovių akcijas tokiomis proporcijomis, kokios jos yra indekse ir papildomų aktyvių sprendimų fondų valdytojų komanda nepriima", – pažymi A. Paliukaitė.

Pliusai ir minusai

Į amžiną klausimą, kuris iš šių dviejų investavimo būdų yra geresnis, atsakyti vienareikšmiškai yra neįmanoma, teigia A. Paliukaitė. Ir viena, ir kita strategija turi savų privalumų bei trūkumų.

„Pavyzdžiui, aktyvus investavimas reikalauja daugiau darbo sąnaudų. Be to, nors pagal aktyvią strategiją dirbantys fondų valdytojai siekia aplenkti rinkos vidurkį, šimtaprocentinės garantijos, kad tai pavyks padaryti, nėra, egzistuoja didesnė investavimo rizika. Kita vertus, jie turi daugiau laisvės ir pasirinkimo galimybių valdant investicijas. Remdamiesi savo patirtimi ir žiniomis, valdytojai patys priima investicinius sprendimus. Jie patys kontroliuoja investicinį portfelį ir gali daryti įtaką investicijų rezultatams", – sako A. Paliukaitė.

Pasyviai investicijas valdantis fondų valdytojas seka tam tikrą indeksą ir formuoja savo portfelį tik pagal tą indeksą. Pasak A. Paliukaitės, tai reiškia, kad investicinio portfelio rezultatų jis faktiškai negali paveikti, o jo rezultatai priklauso nuo sekamo indekso grąžos.

„Aktyvaus investicijų valdymo komanda, turėdama galimybę daryti įtaką investicinio portfelio rezultatams, gali gauti didesnę grąžą už vyraujančią rinkoje, o pasyvaus investicijų valdymo komandai ši galimybė neįmanoma, tad ji gali tenkintis tik sekamo indekso grąža", – sako A. Paliukaitė.

Ekspertė primena, kad nepaisant investicijų valdymo būdo, kaupiant pinigus pensijų fonduose, išlieka investavimo rizika – tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, žmogus gali atgauti mažiau negu investavo. Kita vertus, pasak A. Paliukaitės, žinodami skirtumus tarp aktyvaus ir pasyvaus investicijų valdymo, kaupiantieji pensijai gali aiškiau vertinti jų fondų teikiamą grąžą.

„Lietuvoje vieni pensijų fondų administratoriai valdo pensijų fondus pasyviai, kiti aktyviai. Tad, kai renkatės fondą ar svarstote jį keisti, verta pasidomėti, pagal kokią strategiją fondai yra valdomi. Žinodami tokius aspektus, galėsite būti ramūs, kad padarėte viską, jog jūsų finansinė padėtis senatvėje būtų kuo saugesnė", – sako A. Paliukaitė.