„Jau kurį laiką mano pagrindinė žinia, kurią transliuoju jauno amžiaus žmonėms – kad jie sau įsikaltų į galvą ir suprastų, jog yra reikalingi, ir kad kiekvienas žmogus gali padaryti labai daug gražių permainų. Savo pagrindine misija laikau bent lašeliu prisidėti, kad savidestrukcija, kuri Lietuvoje yra pakankamai stipri – žmonės mėgsta save graužti dėl įvairiausių dalykų, – pasikeistų. Manau, tas neigiamas nusiteikimas savo paties atžvilgiu kyla būtent dėl to, kad žmonės nuo pat vaikystės netiki, kad yra reikšmingi ir reikalingi“, – tikina V.Bareikis, nuolat daug dėmesio skiriantis susitikimams ir pokalbiams su jaunuoliais.

Paklaustas, kaip jo akimis atrodo šiuolaikiniai Lietuvos vaikai ir jaunuoliai, žinomo vyro žodžiais, jie yra fantastiški, bet labai jautrūs. Tam, pasak režisieriaus, įtakos turi ir socialiniai tinklai.

„Visa socialinė medija ir tempas padarė savo: kalbama, kad žmonės atbukę ar apatiški, bet tai – nesąmonė. Atvirkščiai, dabar žmonės yra žymiai jautresni ir siekia dėmesio įrašais ar nuotraukomis. Anksčiau mes visi savo socialinėje aplinkoje bandėme patikti vienam ar dviem žmonėms, o dabar socialiniuose tinkluose bandome patikti penkiems šimtams ar dešimčiai tūkstančių. Kai patinki, gauni fiktyvią euforiją, bet lygiai taip pat gauni nuosmukį, jei keli šimtai ima rašyti neigiamus komentarus“, – kalba V.Bareikis.

Kad dabar žmonės yra gerokai jautresni, V.Bareikis sprendžia ir iš savo studentų – pasak režisieriaus, šiuo metu universitetus bebaigiančios kartos atstovai – labai atviri, bet kartu – ir veiklūs, motyvuoti, aplink matantys daugybę galimybių.

„Taip pat jie – labai dideli patriotai, kas mane stebina. Mano kartos žmonėms tautiškumas buvo tarsi nemadingas, prigesęs, o dabartinė paauglių ir jaunuolių iki dvidešimties metų karta labai didžiuojasi folkloro dainomis, mėgsta Dainų šventes, keliauja po Lietuvą. Man atrodo, tai – labai patriotiška“, – kalba V.Bareikis.

Pats sūnų auginantis režisierius priduria, kad šiuolaikiniai dešimtmečiai yra dar kitokie, ir jų bendravimo įpročiai suaugusiems gali atrodyti labai keisti. Tačiau bandyti juos keisti, V.Bareikio įsitikinimu, neverta.

„Dabartiniai dešimtmečiai vienas kitam transliuoja, kaip jie tvarkosi spintą, kas mums jau yra sunkiai suvokiama, o jiems – absoliučiai normalu. Bendraudamas su sūnumi ir jo aplinkos žmonėmis visuomet labai stengiuosi išlaikyti balansą, nebandau keisti jiems įprastos bendravimo formos, nes ji nepasikeis – toks yra progresas, natūralu. Bet stengiuosi išlaikyti gyvą bendravimą, pateikti alternatyvą telefonui – su sūnumi einame pasikarstyti sienomis į kokį pramogų parką ar paplaukioti į baseiną. Nesvarbu, ką veikiame, svarbu bendrauti gyvai, kad turėtumėme bendrų atsiminimų“, – tvirtina V.Bareikis.

Režisierius neslepia, kad neretai darbai įsuka taip, kad išvykas ir poilsį tenka planuoti tarsi priverstinai. „Mano darbas man labai patinka ir aš nejaučiu kažkokio klasikinio nuovargio, dėl to ir atostogų ar laisvalaikio kartais nelabai pasigendu. Bet jį vis tiek planuojame būtent dėl laiko kartu – einame pasivaikščioti ar keliaujame į renginius su šeima“, – tikina atlikėjas.