Molėtų kraštas: 300 ežerų, amžių palikimas ir nūdienos stebuklai

Vos 40 km nuo Vilniaus Rytų Aukštaitijos link, ir patenkame į Molėtų krašto karaliją, spindinčią šimtais ežerų ir traukiančią kitų gamtos grožybių teikiama ramybe. Kad molėtiškiai – išradingi ir moka pademonstruoti krašto turtus, buvo galima įsitikinti po rajoną pasklidusioje šventėje, skirtoje atkurtos Lietuvos 100-mečiui.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Molėtiškiai kuria pasaulį

Šis Lietuvos regionas išraižytas kelių ir kelelių, kuriais keliaudami automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis rasime daug įdomybių. O tą birželio savaitgalį visi keliai vedė į žymiąsias šio krašto vietas, nes buvo surengta tradicinė šventė „Molinės Molėtuose“. Vyko gausybė pažintinių, edukacinių, pramoginių renginių ne tik rajono centre, skulptūrų parke, vasaros estradoje, bet ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, Alantos dvare, nedideliuose miesteliuose ir kitose vietose. Pagrindinis šventės akcentas – po įvairius kraštus išsibarsčiusių kraštiečių susitikimas, skambiai pavadintas forumu „Molėtiškiai kuria pasaulį“.

Šventės metu vyko folkloro ansamblių, atlikėjų koncertai, mugė, įvairiausios parodos, lazerių šou ir kitos įdomybės, tačiau kai ką galima išvysti ir po šventės. Etnokosmologijos muziejuje tebeveikia paroda „Pirmyn į žvaigždes“. Jos eksponatų atkeliavo net iš Sergejaus Koroliovo kosmonautikos muziejaus Ukrainoje. Taip pat Alantos dvaro rūmuose galima išvysti didžiulę medžioklės ir žūklės trofėjų parodą.

Kol nepamatysite, nepatikėsite

Istoriniuose šaltiniuose 1387 m. pirmą kartą paminėti Molėtai, kaip ir visos kitos žymesnės šio krašto vietovės ir net atokesnėse vietose esantys poilsio namai, kaimo turizmo sodybos, sulaukia vis didesnio turistų dėmesio. „Mūsų krašto traukos priežastis – švari gamta ir nepakartojamas kraštovaizdis. Tarp ketvirtadalį Molėtų rajono teritorijos užimančių miškų tyvuliuoja net 300 ežerų“, – pasitikdama atvykusius svečius sako Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė ir siūlo rinktis vienos ar kelių dienų maršrutus po ne mažiau įdomius, nors ir rečiau lankomus objektus, pavyzdžiui, Videniškių vienuolyno muziejų ir Šv. Lauryno bažnyčią, Balninkų miestelį, kur yra svetingi bendruomenės „Kaimynystės namai“ ir stiklo muziejus. Čia svečiai kviečiami išbandyti edukacinę programą „Aukštaičių valgiai – karalių stalui“.

Dalis Molėtų rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų palikimą saugo ilgiausias šalyje Asvejos ežeras. Poilsiautojų taip pat laukia Radvilų viešpatavimo dvasią išlaikę Dubingiai, Alantos dvaras, kur veikia ir garsaus dailininko Vaidoto Žuko meno galerija. Vyrus tikriausiai sudomins Ežerų žvejybos muziejus, kviečiantis paragauti žuvienės, o kraštovaizdžio grožį atvers Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas. Tie, kurie nori pasigėrėti nakties viešniomis žvaigždėmis, traukia į vienintelį Europoje Etnokosmologijos muziejų.

Kraštas, kuriame viskas tikra...

Molėtų vardo kilmė nėra iki galo išaiškinta. Padavimas byloja, kad kadaise Molėtai buvo didelis miestas. Jis užėmęs teritoriją, kurioje buvo net septynios bažnyčios. Galbūt vietovardis kilo iš žodžio „molis“, tiesa, Molėtai yra ne molėtoje, o smėlėtoje vietoje. Kai kuriose tarmėse mole vadinama pieva, kitose – molėta žemė. 1884 m. Varšuvoje išleistame geografijos žinyne Siesarčio ežeras vadinamas „Maliaty“. Mokslininkai mano, kad ankstesnis ežero pavadinimas buvo Molėtas. Jis siejamas su miesto vardu.

Legenda apie Molėtų kilmę byloja, kad vienas bajoras, važiuodamas karieta į Uteną, užklimpo molyje ir negalėjo išsikapstyti. Šaukėsi pagalbos, bet žmonės negalėjo padėti. Tada bajoras apsigyveno šitame krašte ir miestelį pavadino Molėtais. Yra ir daugiau legendų apie Molėtus, taip pat apie kiekvieną krašto vietovę bei gamtos paminklą.

Mitas ar tiesa, kad šalia ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero esančioje Dubingių piliavietėje kadaise stovėjo Vytauto Didžiojo pilis ir kunigaikščių Radvilų rūmai, kad ten slepiama Barbora Radvilaitė rašė laiškus kunigaikščiui Žygimantui Augustui? Tikra yra tai, kad čia iškilmingai perlaidoti Lietuvos didikai Radvilos...

Virtualusis turas laiku

Sakoma, kad sunku aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tad, jeigu neturite daug laiko, bet norite sužinoti, ką verčiausia išvysti šiame krašte, apsilankykite Molėtų turizmo ir verslo informacijos centre. Čia jums pasiūlys unikalų virtualųjį turą laiku per Molėtų istoriją. Su 3D technologijos šalmais nusikelsite beveik 3 tūkst. metų atgal ir žingsnis po žingsnio virtualioje realybėje keliausite iki dabartinių laikų. Pabūsite senovės polinėje gyvenvietėje šalia Luokesų ežero, patirsite Livonijos ordino antpuolio, nukreipto prieš Liesėnų pilį, karštį, susitiksite su Jogaila (jis pirmasis istoriniuose šaltiniuose paminėjo Molėtų vardą), išvysite Barboros Radvilaitės pokalbius su broliu Radvila Ruduoju, apsilankysite XX a. žydų prekybos namuose, dalyvausite Giedraičių mūšyje, pamatysite Lietuvos etnokosmologijos muziejaus kosmoso grožybes.

Šios animuotos istorinės kelionės turinys, prikeliant iš užmaršties praeitį, ją atkuriant, buvo rengiamas pagal istorikų, archeologų rekomendacijas.

Mena žymiąją Giedraičių giminę

Netoli Molėtų esantį nedidelį Videniškių miestelį aplankyti verta ne tiek dėl jo gamtos turtų, kiek dėl dvasinio peno, susijusio su garsios Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės pėdsakais. Ši vietovė XVII–XVIII a. garsėjo kaip svarbus kultūros ir dvasinio gyvenimo centras. Šiomis dienomis keliautojus traukia buvęs Atgailos kanauninkų baltųjų augustinų vienuolynas ir prie jo esanti Šv. Lauryno bažnyčia, pirmąjį birželio šeštadienį priglobusi urną su praėjusių metų gruodžio 29 d. Oksforde mirusio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikais.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Videniškiai XV–XVII a. buvo Giedraičių valda. Pirmoji medinė bažnyčia čia pastatyta 1547–1549 m. Motiejaus Giedraičio pastangomis. Jo sūnų Mstislavo vaivados, Ukmergės valdytojo ir Obelių seniūno Martyno Marcelio Giedraičio ir Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio iniciatyva buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Šalia jos 1617 m. M. M. Giedraitis finansiškai padėjo įkurti baltųjų augustinų vienuolyną. Nuo tada Videniškiai tapo šio katalikiškojo ordino centru Lietuvoje. Iki šių dienų išlikęs vienuolyno pastatas 1754 m. buvo pastatytas vienuolyno viršininkui, tad tie lankytojai, kurie tikisi išvysti dabar įkurtame muziejuje vienuolių celes, jų nepamatys. Baltųjų augustinų ordinas išnyko prieš daugiau kaip 200 metų.

Vienuolyno viršininko rezidencijoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo klebonija, vėliau – mokyklos bendrabutis. Šiuo metu išlikęs tik mūrinis pastatas, jame kuriasi parapijos ir vienuolyno muziejus: keliuose infulato rezidencijos kambariuose, puoštuose neblogai išlikusia sienų tapyba, saugoma liturginių reikmenų, drabužių kolekcija. Vienas reikšmingiausių eksponatų – Videniškių vikaro, filosofijos lektoriaus, maldų ir meditacijų knygų lietuvių ir lenkų kalbomis autoriaus Mykolo Olševskio 1753 m. išleista populiari religinė knyga „Broma atwerta ing wiecznasti“.

Jeigu turėsite daugiau laiko ir ūpo, galėsite dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, pavyzdžiui, pasigaminti bažnytinių žvakių, o po ekskursijos pasivaišinti vienuolių troškiniu, kurį jums paruoš Videniškių bendruomenės moterys.

Aplankę vienuolyną, užsukite į greta esančią Šv. Lauryno bažnyčią. Ji buvo sumanyta ir kaip šeimos mauzoliejus. Mat Giedraičių giminė garsėjo dvasiniu gyvenimu ir veikla. Iš Videniškių kildinamas XV a. gyvenęs baltųjų augustinų vienuolis Mykolas Giedraitis, savo vienuolišką gyvenimą praleidęs Romoje kaip Šv. Morkaus bažnyčios zakristijonas. Po jo mirties atsirado liudijimų, kad jis susijęs su stebuklais, tad 1544 m. buvo laikytas palaimintuoju. M. Giedraičio kultą po Lietuvą paplitę jo gausios giminės nariai uoliai puoselėjo. 1631 m. prie naujosios bažnyčios dešiniojo šono buvo pristatyta kvadratinė koplyčia su erdviu rūsiu. Čia buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai.

Tiek bažnyčia, tiek vienuolynas smarkiai nukentėjo per karus ir istorinių permainų metu. 1832-aisiais vienuolynas buvo uždarytas. Bažnyčia, kaip ir dauguma vienuolynų bažnyčių, tapo parapinė. Ji mūsų dienas pasiekė gana geros būklės, išsaugota daugelis autentiškų interjero elementų. M. Giedraičio atvaizdas kabo šoninės koplyčios altoriuje. Presbiterijoje yra išlikusios dvi reljefinės epitafijos, įamžinančios pirmojo vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio ir vienuolyno įkūrėjo M. M. Giedraičio atminimą.

Pagerbtas Giedraičių palikuonis

Kaip minėta, Šv. Lauryno bažnyčios kriptoje saugoma urna su kunigaikščio M. J. H. Giedraičio palaikais. Videniškėse vyko iškilmės, jų metu buvo prisiminti šio kilnaus garsios giminės palikuonio nuopelnai.

„Mes, molėtiškiai, kunigaikščio šeimai esame dėkingi už Giedraičių giminės palikimo puoselėjimą, neįkainojamą krašto paveldą: Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios ir Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblį, Baltadvario pilį“, – kalbėjo prie kriptos turistus atlydėjusi Vienuolyno muziejaus vadovė Virginija Bareikienė ir priminė svarbiausius Molėtų krašto garbės piliečio biografijos faktus.

Kunigaikštis M. J. H. Giedraitis gimė Lobzove prie Dziarečyno (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Jo tėvas Tadas Giedraitis buvo teisininkas, diplomatas. 1939 m. Sovietų Sąjungos saugumo darbuotojai jį suėmė ir 1941-aisiais sušaudė. Giedraičių šeima patyrė Sibiro tremtį, o po amnestijos persikėlė į Didžiąją Britaniją. Mykolas įstojo į Londono universitetą ir pasirinko matematikos krypties aeronautikos studijas. 1952 m. jas baigė. 1958-aisiais vedė Rozmari ir su ja susilaukė keturių vaikų. Gabus specialistas dirbo Tolimųjų Rytų, taip pat Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų šalių kompanijose. 1979 m. su šeima persikėlė į Oksfordą, susidomėjęs giminės genealogija, atsidėjo istorijos studijoms. Nuo 1993-iųjų Oksfordo universiteto humanitarinių mokslų garbės magistras finansavo ir koordinavo lėšų rinkimą projektams Lietuvoje. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai jis perdavė asmeninę knygų kolekciją ir gausų Giedraičių šeimos archyvą. Už nuopelnus ežerų kraštui M. J. H. Giedraičiui suteiktas Molėtų garbės piliečio vardas, o už nuopelnus Lietuvai jis įvertintas Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Išsamiau susipažinti su šviesaus atminimo kunigaikščio gyvenimu ir veikla lankytojai gali iki liepos 5 d. Videniškių vienuolyno muziejuje veiksiančioje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos parengtoje ekspozicijoje.

Mildos Juknevičiūtės ir Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotraukos