„Universitetas man asocijuojasi su jaukumu ir laisve. Čia dėstytojai su tavimi bendrauja ir diskutuoja kaip su suaugusiuoju. Nors studijuodama to dar nesupratau, tačiau universiteto liberalumas padarė didelę įtaką mano asmenybės vystymuisi“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Augustina Mišeikaitė.

Nuo svajonės studijuoti mediciną iki lietuvių kalbos mokymo Argentinos lietuvių bendruomenėje – ieškodama savo pašaukimo Augustina vos per kelerius metus spėjo išbandyti ne vieną veiklą. Moteris sako, kad siekti tikslų ją labiausiai motyvuoja jos pačios smalsumas, o savo kelio ieškančius jaunuolius ji skatina būti atvirus pasauliui ir į pasirinktą studijų sritį žiūrėti plačiu žvilgsniu.

Studento statuso įgijimas suteikia didesnę atsakomybę už savo veiksmus

Jau mokykloje Augustina žinojo – ją baigusi studijuos gamtos mokslus. Vis dėl to, ilgą laiką apie medicinos studijas svajojusią merginą likimas atvedė į biotechnologijos studijas VDU Gamtos mokslų fakultete. Ir nors pirminei svajonei nebuvo lemta išsipildyti, pasirinkta perspektyvi biotechnologijos mokslų šaka Augustinai padėjo suprasti, kad ji atsidūrė ten, kur ir turėjo. O universiteto bendruomenė ir laisvųjų menų (ang. artes liberales) principu paremtas studijų modelis tik dar labiau skatino siekti savo tikslų.

„Įstojus buvo nemažai nežinomybės. Studijų programoje buvome vos antroji laida studentų. Tačiau mane žavėjo tai, kad paskaitas lankome kartu tiek su biologijos, tiek su biochemijos ar fizikos studentais. Prisipažinsiu, kad pirmaisiais studijų metais buvo nelengva mokytis bendrųjų dalykų, pavyzdžiui, matematikos ar fizikos, kadangi nesu labai stipri šiose srityse, tačiau žinojau, kad studijuojant gamtos mokslus, man šių dalykų prireiks“, – studijų pradžią prisimena absolventė.

Ji taip pat pasakoja, kad vienu didžiausių iššūkių pradėjus studijas tapo laiko planavimas. Augustinos teigimu, studento statuso įgijimas reiškia ir didesnį atsakomybės prisiėmimą.

„Turi išmokti organizuoti savo dienotvarkę, laiką. Tampi suaugusiu žmogumi ir turi pats išmokti savimi pasirūpinti. Kadangi man tai buvo visiškai nauja, norėjosi visur lėkti ir dalyvauti. Jau nuo pirmo kurso gana aktyviai įsitraukiau į Studentų atstovybės veiklą. Dalyvauti tokiose veiklose yra labai naudinga, nes tai ne tik palengvina adaptaciją naujoje aplinkoje, plečiasi tavo akiratis ir pažinčių ratas, tampi drąsesnis, imi jaustis bendruomenės dalimi, bet ir atsiranda visai kitas ryšys su universitetu.

Tačiau kai po pirmųjų atsiskaitymų gauti pažymiai nelabai džiugino, supratau, kad pasiruošti kolokviumui ar egzaminui nebeužtenka valandos ar kelių, kaip būdavo mokykloje. Universitete gaunamas medžiagos ir informacijos krūvis yra visai kitoks“, – gyvenimiškas pamokas apibūdina Augustina.

Supratusi, kad mokslai turi būti pirmoje vietoje, mergina tikina ilgainiui sugebėjusi atrasti balansą, tarp laiko, skirto mokymuisi ir socialinių veiklų. „Būdavo, kad išeini iš namų 7 val. ryte ir grįžti 11 val. vakare. Bet man toks gyvenimo būdas labai patiko. Jaučiau, kad gyvenu ir naudojausi visomis to meto galimybėmis. Gyvenime stengiuosi kuo daugiau patirti, pažinti ir pamatyti“, – sako absolventė.

Išvyka į Pietų Ameriką padėjo labiau pažinti save

Baigusi biotechnologijos bakalauro, o vėliau ir šios srities magistro studijas, kurių metu daug dėmesio skyrė mokslinėms praktikoms, Augustina prisipažįsta, jog rašydama baigiamąjį magistro darbą ji susidūrė su egzistencine krize: ką veikti toliau? Atsakymu į absolventės klausimą tapo naršant internete pamatytas skelbimas apie studentams ir absolventams skirtą stažuočių konkursą, kviečiantį dėstyti lietuvių kalbą lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje.

„Kadangi lietuvių kalba ir gramatika man visada gerai sekėsi, mokykloje ilgą laiką šokau tautinius šokius, buvau susipažinusi su įvairiais amatais ir skirtingomis dailės šakomis, nusprendžiau aplikuoti. Be to, aplankyti Pietų Ameriką buvo viena mano svajonių, tad ilgai nedvejojusi savo stažuotei pasirinkau Argentinos lietuvių bendruomenę Buenos Airėse“, – sprendimą išvykti į kitą Atlanto vandenyno pusę apibūdina pašnekovė.

Nors Augustinos planus kiek sujaukė tuo metu prasidėjusi pasaulinė koronaviruso pandemija ir lietuvių kalbos pamokas teko perkelti į nuotolį, ji tikina, jog viską atpirko norinčiųjų išmokti lietuvių kalbą motyvacija.

„Dalis mano mokinių buvo jau nebe pirmos kartos lietuviai ar tiesiog argentiniečiai, kalbą besimokantys dėl savo draugų bei artimųjų, ar norėdami taip prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo. Jie labai stengdavosi, darydavo namų darbus, užsidegę dalindavosi įspūdžiais iš savo kelionių į Lietuvą, rodydavo savo turimą lietuvišką atributiką, kiti turėjo pasidarę lietuviškų tatuiruočių. Buvimas ten man ir pačiai įkvėpė dar daugiau lietuvybės”, – tikina Augustina. Ji sako, jog nors ši praktika visiškai skyrėsi nuo jos studijų srities, tačiau būtent laikas, praleistas Argentinoje, suteikė motyvacijos savo profesinius tikslus toliau sieti su gamtos mokslais.

Darbe žavi dinamiškumas

Vis dėl to, keleri metai, praleisti laboratorijoje atliekant Parkinsono ligos tyrimus, Augustiną paskatino ieškoti naujos karjeros krypties.

„Nors darbas buvo įdomus, supratau, kad dirbant laboratorijoje man labai trūko dinamikos, socializacijos, bendravimo, buvimo tarp žmonių. Šių paieškų vedina atsidūriau įmonėje, kuri užsiima laboratorinių priemonių ir prietaisų tiekimu. Esu projektų vadovė, atsakinga už sklandų bendradarbiavimą su klientais Lietuvoje bei partneriais iš įvairių pasaulio šalių. Džiaugiuosi, kad mano darbas yra įvairiapusis: nuo vykimo pas klientus dalyvavimo konferencijose ar mokymų užsienyje. Ryšio palaikymas su žmonėmis iš skirtingų įmonių ir laboratorijų darbo specifiką padaro dar įdomesne. Pavyzdžiui, per vieną susitikimą gali kalbėti apie žinduolių ląsteles, per kitą – apie augalus ar bakterijas”, – džiaugsmo, kad bendraudama su savo sričių profesionalais papildo ir savo pačios žinių bagažą, neslepia Augustina.

Ji tikina, kad buvimas dinamiškoje aplinkoje ne tik atveria galimybes susipažinti su skirtingo charakterio ir profesijų žmonėmis, bet ir dažnai priverčia išeiti iš savo komforto zonos.

„Būdamas tokioje terpėje tu nuolat mokaisi. Atsiradus naujoms priemonėms ar įrangai, turi nusimanyti apie jų veikimo principus ir paskirtį, kad savo klientui galėtum pasiūlyti tai, ko jam iš tikrųjų reikia. Kai dirbau laboratorijoje, pati rašydavau tiekėjams ir klausdavau, ar jie turi man būtinas priemones. Dabar pati esu kitoje barikadų pusėje – su manimi susisiekia žmonės ir teiraujasi, ar galiu jiems pasiūlyti reikalingas priemones. Smagu, kai tarp mano dabartinių klientų atsiranda ir buvusių dėstytojų”, – sako Augustina.

Svarbu rasti laiko atsižvelgti į savo norus

Produktų vadovės pareigas užimančios specialistės teigimu, kasdienėje veikloje ją motyvuoja ne tik dinamiška darbo aplinka, bet ir jos pačios smalsumas, leidžiantis judėti pirmyn.

„Man pačiai patinka pažinti naujus dalykus, bendrauti. Savo darbe jaučiu didelį emocinį pasitenkinimą, kai žinau, kad esu naudinga ir galiu padėti kitiems. Kai klientai padėkoja už tavo įdėtas pastangas ir palieka gerus atsiliepimus, vadinasi, tikrai darai kažką gero“, – įsitikinusi Augustina.

Vienas svarbiausių aspektų, padėjusių rasti mylimą veiklą, pasak pašnekovės, yra suvokimas, jog yra labai svarbu skirti laiko įsigilinti į savo paties norus, ką nori veikti gyvenime.

„Mokydamasis mokykloje esi gana naivus, galvoji, kad viskas gyvenime klostysis taip, kaip būtent tu įsivaizduoji. Tačiau dalykai gali pasisukti visai kita linkme. Esu puikus to pavyzdys. Tad mano patarimas tiems, kurie nežino, ką nori studijuoti, jaučiasi pasimetę, yra skirti laiko savęs paieškoms, o į pasirinktą studijų kryptį žvelgti plačiai.

Dabar, jau būdama absolvente, matau, kokias plačias galimybes baigtos studijos iš tiesų man suteikia. Galiu dirbti tiek mokslinį darbą laboratorijoje, bet tuo pačiu mano sukauptos žinios leidžia įsitraukti ir į projektines veiklas, bendravimą su klientais. Ankstesnė patirtis puikiai pasitarnauja dabartinėse pareigose. Tad įgytas išsilavinimas ir mokslinis studijų pagrindas tikrai atveria naujus kelius”, – sako Augustina.

BNS inf.