2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Vyriausybės kanceliarijos kuruojamoje jubiliejinių metų programoje – daugiau kaip 10-yje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitose valstybėse vyksiantys menininko kūrybai dedikuoti koncertai, parodos, įvairūs renginiai, kuriuos organizuoja dešimtys bendradarbiaujančių organizacijų. Kaip suvaldyti tokio masto programą? Kuo svarbus Čiurlionis Lietuvai, pasauliui ir kiekvienam iš mūsų? Apie visa tai kalbamės su Ministro Pirmininko patarėju kultūros klausimais Matu Drukteiniu.

– Atrodo, kad šiemet Čiurlionis skamba ir yra matomas visur: didžiausiose koncertų salėse skamba jo muzika, menininkai improvizuoja čiurlioniškomis temomis, o mokyklose ar net darželiuose apie Čiurlionį kalbama kuriant eiles ar kitais kūrybingais būdais. Kaip buvo sudaryta ši programa ir kokių tikslų, kokio pokyčio siekiama ją įgyvendinant?

– Įsivaizduokite, programą kuria per 100 bendraautorių – ministerijų, savivaldybių, kultūros organizacijų, ambasadų, jau nekalbant, kiek menininkų ir kitų kultūros žmonių prisideda prie kūrinių, meninių programų ar renginių įgyvendinimo. Toks bendradarbiavimas ir vis atsirandančios net ir mažiausių bendruomenių iniciatyvos savaip švęsti Čiurlionio gimtadienį – jau yra didžiulis pasiekimas.

Programa siekiame ne tik paskatinti geriau pažinti Čiurlionį ir jo kūrybą, tačiau kartu galutinai pažadinti lietuvių tikėjimą savo kūrybiniu potencialu, o tarptautinei bendruomenei – parodyti, kad buvome ir esame neatsiejama Vakarų meno procesų dalis.

Programos koncepcija sujungia visus esminius Čiurlionio apmąstytus vertybinius žmogaus ir tautos pamatus, kuriuos puoselėdami mes galėtume sustiprinti savo dvasinį stuburą. Viso to ašimi tampa šviesos ir begalybės įvaizdžiai.

Programa skatina panirti į Čiurlionio erdvę ir laiką – ne tik į menininko kūrybą, bet ir į Lietuvos istorijos kontekstus, geriau suprantant laikmetį ir praeitį. Ši dimensija jungiama su dabarties – mūsų – laiku. Programoje yra ir Čiurlionio įkvėptų naujų kūrinių, jo kūrybos ir filosofijos inspiruotų šiuolaikinio meno procesų, šių dienų kontekstuose nagrinėjamos temos kviečia atrakinti sau artimas dabarties temas.

– Kas, paties akimis, yra Čiurlionis šiuolaikiniam lietuviui? Kokia jo reikšmė ir svarba mūsų kolektyvinei tapatybei?

– Įdomi detalė byloja apie tokių asmenybių kaip Čiurlionis įtaką kolektyvinei tapatybei. Apklausos rodo, kad beveik visi lietuviai žino Čiurlionį, tačiau tik apie 42 % yra susipažinę su jo kūryba. Tai reiškia, kad pamatinės mūsų tautos ir kultūros istorinės asmenybės – mums labiau vardai ir atvaizdai iš vadovėlių, nei sąmoningai mus formuojantys reiškiniai.

Vis dėlto, negalime sakyti, kad tokios asmenybės ir jų veikla nėra prisidėjusios prie Lietuvos tapatybės formavimo. Atvirkščiai: jos prisidėjo esmingai, tačiau mes to arba nesuprantame, t. y. greičiausiai nežinome kaip, arba nevertiname. Abiem atvejais blogai, nes prarandame svarbią savęs ir visuomenės, kurios dalimi esame, suvokimo elementą. Kaip ir terapijoje ar gyvenime – mes identifikuojame praeities įvykius, savo veiksmus, kad suprastume savo šiandieninę būseną, sprendimus, veiksmus ir juos koreguotume. Ateitį konstruojame suvokdami praeitį, savo istoriją. Tai visiškai nereiškia, kad turime joje užstrigti, bet pasitelkti žinojimą kūrybai. Kūryba visada yra susijusi su ateitimi, nes ji steigia istoriją būsimoms kartoms. Šie jubiliejiniai Čiurlionio metai puikiai parodo: gyvename Čiurlionio įsteigtame laike.

Tai suvokiant atsiveria ir intriguojantis kolektyvinės tapatybės dėmuo – šią tapatybę nuolat formuojame ir ji gali kisti. Todėl ypač svarbu sujungti visą šią laiko liniją į vientisą procesą. Čiurlionio jubiliejiniai metai mus kartu skatina ir pasigilinti į esminius mūsų tautos klausimus: kokie esame, kas tai nulėmė, kokiais norime būti ir ką dėl to darome?

Čiurlionis tarytum „baksteli pirštu“, parodydamas neribotą Lietuvos ir mūsų tautos potencialą. Jis, pirmiausia, kyla iš mūsų kultūrinio identiteto išskirtinumo: šalis tarp Vakarų ir Rytų, kalbanti viena archajiškiausių pasaulyje kalbų, tačiau kartu tiek istorijoje, tiek dabartyje kurianti inovacijas ir dalyvaujanti naujausiuose laikmečių procesuose daugelyje sričių. Beveik tuo pačiu metu, kaip ir Italijoje užgimusi opera Valdovų rūmuose, tarpukario aviacija su ANBO lėktuvais priešakyje ar šiandieniniai biomedicinos atradimai – tik keletas pavyzdžių, rodančių, kad visada žengėme koja kojon su naujausiais civilizacijos procesais.

– Kaip Čiurlionis prisideda prie gilesnio savęs pažinimo? Ar galima sakyti, kad patirdami čiurlionišką kūrybą tampame... geresniais žmonėmis?

– Čiurlionis įkūnija, mano požiūriu, šiandien itin svarbias šviesos ir begalybės idėjas. Kodėl? Šviesą Čiurlionis suvokė kaip kūrybą, žinias, susitelkimą ar aukštesniuosius dvasinius siekius. Tuo tarpu, begalybė – aiški nuoroda į tyrinėjimo ir pažinimo proceso amžinumą: tiek nuolatinį žmonijos poreikį ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus, tiek suvokimą, kiek daug galbūt jų dar nesame atsakę, o kartu – žmogaus ir žmonijos neribotą potencialą. Jį matome, galime nukreipti destruktyviems arba geriems veiksmams. Todėl vėl grįžtame prie šviesos – ją turime ugdyti ir puoselėti kiekviename iš mūsų.

Iš esmės, mes tarytum kalbame apie itin paprastą, tačiau alchemišką formulę, kaip auginti geresnį žmogų ir visuomenę. Tai Čiurlionis netiesiogiai, savo simbolių pripildyta kūryba, savo laiškuose išdėstytomis mintimis, savo pavyzdžiu paliko mums. Telieka tuo patikėti, įsisąmoninti ir praktikuoti.

– Gal kaip organizatorius, bendraujantis su intensyviai Čiurlionį šiemet švenčiančia kultūros bendruomene, matai, koks yra žiūrovų, klausytojų santykis su Čiurlioniu? Ar pavyksta jiems užmegzti asmeninį ryšį, išgirsti, ką kalba jo kūryba? Kokios emocijos lydi – ar esame Čiurlionio pasiilgę, ar esame jį kiek primiršę, o galbūt kaip tik dabar atrandame jį visiškai naujoje šviesoje?

– Įvyko dar tik maža dalis renginių iš tų, kurie laukia per visus šiuos metus. Tačiau tokie pavyzdžiai, kaip Nacionalinėje filharmonijoje suskambėjusi originali simfoninės poemos „Jūra“ versija – tokia, kokia buvo užrašyta Čiurlionio, be vėlesnių korekcijų, arba galimybė Čiurlionį išvysti M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje tarp vienų ryškiausių to metų Europos tapytojų, taip pat unikali virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“ parodė, kad publika liko abstulbinta. Girdėjau ne kartą nuskambėjusias ir mus be galo džiuginančias frazes: „atradau Čiurlionį kitokį“ arba „koks artimas jis man tapo“.

Tiesą sakant, ir iš pačių organizatorių ar kūrėjų, kurie interpretuoja Čiurlionį savo kūriniuose, girdžiu, kad gilinimasis į šią asmenybę jiems atnešė naujų suvokimų tiek apie menininką, tiek apie savo kūrybą, tiek apie mūsų kultūrinį vystymąsi bei palikimą. Tokios patirtys yra neįkainojamos ir dažnai galiausiai virsta įspūdingu ir paveikiu kūrybiniu rezultatu.

Daugelio menininkų slapta svajonė įkvėpti ne tik publiką, bet ir kitus menininkus. Tad neabejoju, kad tai, kas vyksta šių metų programos renginiuose, Čiurlioniui būtų begalinis malonumas (šypsosi).

– Kaip kiekvienas šiemet gali švęsti Čiurlionį? Ką privaloma padaryti, pamatyti, ko nepraleisti ir kur sudalyvauti, kad drąsiai galėtum pasakyti – aš švenčiau Čiurlionio jubiliejų?

– Pirmiausia, švenčiant jubiliejinius metus visus žmones skatiname aplankyti, patirti autentišką Čiurlionio kūrybą. Kad pamatytumėte jo vaizduojamojo meno kūrinius tiesiog būtina nuvažiuoti į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune ir aplankyti ten šiuo metu eksponuojamą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Kartu neaplenkite jo muziejaus-namų Druskininkuose bei M. K. Čiurlionio namų Vilniuje – tai vietos, kuriose galite „prisiliesti“ prie Čiurlionio kasdienybės autentikos.

Taip pat per metus vyks įvairiausių koncertų, kurių dalis nemokami, todėl kviečiu aplankyti ne vieną ar du, o kiek įmanoma daugiau. Kad išgirstumėte kuo įvairesnių Čiurlionio muzikos kūrinių ir susidarytumėte kuo platesnį vaizdą, koks jis buvo kompozitorius, kokią muziką kūrė bei paliko mums. Rudenį rekomenduoju nepraleisti festivalio „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“ renginių ir išgirsti aukščiausio lygio muzikus atliekant jo kūrybą.

Tiesa, be autentiškojo Čiurlionio programoje laukia intriguojančių interpretacijų, jo įkvėptų šiuolaikinio meno kūrinių. Būtinai aplankykite ir tokius renginius, kad pamatytumėte, kokią įtaką šis menininkas turi iki pat šių dienų, kaip jo kūryba jungiasi su dabarties procesais ir technologijomis.

Vienas, matyt, įtaigiausių to pavyzdžių bus šiuo metu Arvydo Malcio su „Operomanijos“ komanda pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius kuriama įsivaizduojama Čiurlionio opera „Jūratė“: taip pasitelkiant šiuolaikines inovacijas bus išpildyta M. K. Čiurlionio svajonė pagal žmonos Sofijos libretą sukurti pirmąją lietuvišką operą.

Ir tai – tik keletas rekomendacijų iš viso to, kas šiais metais vyksta įdomaus: bus dar ne vienas kūrinys, renginys ir proga, parodysianti, kad Čiurlionis ir jo kūryba yra beribė įvairiausioms patirtims bei atradimams.

– Ir, matyt, programa, apimanti visą Lietuvą, skatina keliauti?

– Taip, švenčiant jubiliejinius metus, mes kviečiame kuo daugiau keliauti. Ne tik nuvažiuoti į skirtinguose miestuose organizuojamus renginius, tačiau taip pat sekti Čiurlionio keliu per tas Lietuvos vietoves, kuriose jis lankėsi, kūrė, kur galima atrasti įdomių jo atminimo ženklų ir istorijų.

Galbūt kiltų klausimas: „o kam to reikia“? Vienu didžiausių įkvėpimo šaltinių Čiurlioniui buvo jį supanti gamta ir jos vaizdiniai, todėl keliaudami Čiurlionio pėdsakais mes ne tik geriau galime susipažinti su jo biografija, jo pasauliu, tačiau kartu atrasti ar vėl aplankyti Lietuvos gamtos perlus, turtingas bei savitas istorijas saugančius miestus ir miestelius.

Išskiriami 7 su Čiurlioniu susiję miestai: Vilnius, Kaunas, Varėna, Druskininkai, Plungė, Rietavas ir Palanga. Vienur galėsite susipažinti su Čiurlionio šeimos, vaikystės istorijomis, kitur – seksite jo ir Sofijos meilės pėdsakais arba susipažinsite su Čiurlionio visuomenine veikla. Visi šie miestai ir vietovės pasakoja skirtingas menininko istorijas ir leis giliau pažinti jo gyvenimą, o kartu – Lietuvą.

BNS inf.