Kiek lietuviai žino apie Rumuniją? Spėtume, kad ganėtinai mažai. Tiesioginių skrydžių į šią šalį nėra, tad lietuviai į ją rečiau užsuka tiek verslo, tiek turizmo tikslais. Tačiau Rumunijos ambasadorė Lietuvoje Adriana Oktavija ČIAMBA tikisi, kad padėtis ims keistis į gera ir šalių santykiai tik stiprės.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Ir Lietuva, ir Rumunija yra Europos Sąjungos (ES), NATO valstybės, tiesa, kiek nutolusios viena nuo kitos. Kiek rumunai žino apie Lietuvą?

– Noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais rumunų susidomėjimas Lietuva išaugo. Apskritai rumunai yra smalsūs žmonės, mėgstantys keliauti, tad nestebina, kad jų žvilgsnis krypsta į šią jiems mažiau atrastą Europos dalį. Visada įdomu pažinti kitą kultūrą, pamatyti panašumus ir skirtumus.

– Ką rumunai atranda Lietuvoje? Mūsų žiema – gana šalta, ruduo – lietingas, o pas jus būna šilta visus metus.

– Lietuvoje esu jau ilgiau nei metus, tad pamačiau visus keturis metų laikus. Taip, orai čia – permainingi. Rudenį ir žiemą gali būti lietinga arba šalta ir daug sniego, bet turite nuostabias vasaras. Rumunijoje vasaros – labai karštos, todėl man pačiai šiuo metų laiku būti Lietuvoje ypač patinka. Žinoma, negaliu nepaminėti ir to, kaip man patinka, kad Vilnius ir Lietuva apskritai – labai žali. Vilnius 2025 m. oficialiai tapo Europos žaliąja sostine – ir tikrai pelnytai! Žaliosios erdvės pačioje sostinėje leidžia džiaugtis grynu oru. To gebėjimo rūpintis savo gamta, aplinka rumunai galėtų pasimokyti iš lietuvių. Taip pat vertinu Vilniaus ramybę. Kai tik atvykau, atrodė kiek neįprasta, kad sostinės centre gali būti taip ramu, o dabar kasdien tuo mėgaujuosi. Be to, nuostabūs yra pėsčiųjų, dviračių takai. Kai turiu laisvo laiko, einu pasivaikščioti su savo šuniuku, atrasti naujų gatvių. Tai – didelis malonumas.

– Gal žinote, kiek rumunų atvyksta į Lietuvą ir lietuvių apsilanko Rumunijoje?

– Deja, tikslios statistikos neturiu, bet tie skaičiai tikrai nebus dideli. Kodėl? Pagrindinė priežastis – tiesioginių skrydžių nebuvimas. Žinoma, skaičiai auga. Pavyzdžiui, Rumunijoje turizmo agentūros vis dažniau organizuoja turus į Baltijos šalis, ne vien Lietuvą. Tuomet skrendama iš Lenkijos, turinčios puikų susisiekimą su daugybe valstybių. Taip pat yra tiesioginis skrydis iš Rumunijos į Latviją, bet ne kiekvieną dieną.

Tiesa, tiesioginiai skrydžiai iš Rumunijos į Lietuvą – vienas iš mano tikslų. Suprantama, tai nepriklauso nuo manęs, tačiau dėsiu visas pastangas aiškindama, kodėl to reikia. Ir tai darau kaskart, kai susitinku su jūsų ir Rumunijos valdžios atstovais. Tikiu, kad tiesioginiai skrydžiai sustiprintų tiek turizmą, tiek verslo santykius. Lietuva neturi savo oro linijų bendrovės, Rumunija turi nacionalinį vežėją, bet tai nėra didelė kompanija, visgi šių dienų pasaulyje galima ieškoti ir kitokių sprendimų.

– Kuo turistams iš Lietuvos gali būti patraukli jūsų šalis?

– Džiaugiamės nuostabia jūra ir puikiai išvystytu poilsio turizmu. Rumunija taip pat gali pasigirti nuostabiais kalnais, kur vasarą galima leistis į žygius, žiemą – slidinėti. Mūsų pilys – labai gražios, tad irgi traukia daugybę turistų. O kur dar kultūrinis turizmas! Rumunijoje vyksta daug muzikos festivalių: tiek klasikinės muzikos mėgėjams, tiek tiems, kam labiau patinka moderni muzika. Mūsų festivaliai sutraukia daugybę žmonių iš viso pasaulio. Taigi lankydamiesi Rumunijoje galite derinti gamtos grožį ir istorinį, kultūrinį turizmą.

– Gražus šalių bendradarbiavimo pavyzdys – NATO oro policijos misija Baltijos šalyse. Šiuo metu ją vykdo rumunai?

– Taip, Lenkija ir Rumunija kovo 31 d. perėmė NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse vykdymą iš Aviacijos bazės Šiauliuose. Rumunijos karinių oro pajėgų dalinys – keturi naikintuvai „F-16 Fighting Falcon“ ir apie 100 karių – keturis mėnesius vykdys oro policijos misiją Lietuvoje. Pirmoji NATO oro policijos misija buvo vykdoma 2007 m. rugpjūtį–spalį, o antroji – 2023 m. balandį–liepą.

Dar vienas bendradarbiavimo pavyzdys – studentų mainai. Studentai iš Rumunijos pagal mainų programas vyksta mokytis į Lietuvą, o lietuviai – į Rumuniją. Tad tai taip pat yra būdas geriau pažinti vieniems kitus.

– Pastaruoju metu Rumunija padarė didelę pažangą. Greičiausiai, kaip ir Lietuvai, jums postūmį suteikė narystė ES?

– Iš tiesų labai džiaugiamės savo šalies pažanga. Taip, ją labiausiai lėmė narystė tarptautinėse organizacijose, ypač ES. XX a. pabaigos pokyčiai nebuvo lengvi mūsų šaliai, ir greičiausiai be narystės ES tiek nebūtume pasiekę, kiek pasiekėme. Tiek pinigai, įlieti į mūsų ekonomiką, infrastruktūros gerinimą, žmonių gyvenimo kokybės didinimą, tiek reikalavimai šalims narėms paskatino pasitempti.

Galiu pasidžiaugti, kad Rumunijoje yra išvystyta stipri pramonė ir ji suteikia daugybę darbo vietų. Mes didžiuojamės automobilių gamyba, stipriu informacinių technologijų sektoriumi, beje, jis palaikomas ir skatinamas vyriausybės. Didelį dėmesį skiriame švietimui, ypač gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokslams. Universitetai rengia inžinerijos specialistus, kurie vėliau įsilieja į darbo rinką. Taigi ši kryptis palaikoma ir skatinama. Be to, daug dėmesio skiriama tokiam studentų rengimui, kad jie lengvai įsilietų į nuolat besikeičiančią darbo rinką, atitiktų šių dienų poreikius.

Beje, Rumunijoje – labai stiprus ir žemės ūkis. Jo produkcija skirta ne tik vidaus poreikiams tenkinti, bet ir eksportui. Tiesa, klimato kaita šiam sektoriui kelia nemažai iššūkių, tokių kaip dažnos sausros, vis didesnis vandens trūkumas. Taigi tenka ieškoti sprendimų siekiant tausoti vandens išteklius.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria jūsų šalis?

– Tikriausiai nenustebinsiu jūsų, nes tas pats iššūkis buvo ir Lietuvoje. Tai – emigracija. ES suteikė daugybę galimybių, įskaitant galimybę žmonėms vykti uždarbiauti svetur, uždirbti daugiau nei savo šalyje. Žinoma, dabar ir mūsų atlyginimai išaugo, bet ta didelė migracijos banga paliko pėdsakų. Pavyzdžiui, Rumunija garsėja labai geru medikų rengimu, tad mūsų gydytojai ir kitas medicinos personalas lengvai susiranda darbą svetur, kur jiems mokami dosnūs atlyginimai, bet tai neigiamai atsiliepia mūsų šaliai – mums medikų stinga. Deja, susiduriame ir su kitų darbuotojų stygiumi, be to, emigracija atsiliepė demografiniams rodikliams, pavyzdžiui, gimstamumui. Juk išvykę jauni žmonės šeimas taip pat kuria svetur, svetur susilaukia vaikų.

– Ar emigrantai skatinami sugrįžti į šalį ir kas daroma, kad gerėtų gimstamumas?

– Dabar vyriausybė deda nemažai pastangų, kad susigrąžintų žmones, skatina grįžti ir šalyje kurti verslus. Gimstamumas taip pat skatinamas. Rumunijoje galioja viena dosniausių motinystės atostogų tvarkų Europoje – moterys gali būti motinystės atostogose, kol vaikui sukaks dveji metai, ir visą tą laiką gauti išmokas. Prižiūrėti savo vaikus skatinami ir tėčiai. Jie lygiai taip pat gali eiti tėvystės atostogų, jeigu šeima nuspręstų, kad mama nori dirbti. Tačiau, matyt, to nepakanka, nes visuomenė sensta, o susilaukti daugiau vaikų, kurie atsvertų tą senėjimą, neskubama.

– Tačiau istoriškai rumunų šeimos buvo gausios?

– Taip, anksčiau mūsų šeimos buvo didesnės. Pavyzdžiui, mano mama yra iš septynių vaikų šeimos. Visgi pasaulis keičiasi. Moterys turi didesnes galimybes siekti karjeros, todėl sprendimas susilaukti vaikų atidedamas vėlesniam laikui, o kartu mažėja pačios šeimos. Tačiau tokia yra šių laikų realybė visoje Europoje.

– Papasakokite apie rumunų tradicijas. Kuo jos išskirtinės?

– Rumunija šiandien – moderni šalis, bet tradicijoms skiriame svarbų vaidmenį. Turime nemažai religinių švenčių ir tradicijų, susijusių su metų laikais. Pavyzdžiui, jeigu kovo 1 d. Rumunijoje išeisite į gatvę, visų pirma akys nukryps į marțișor – nedideles puošmenas, kurias žmonės prisisegę prie apdarų. Jos gaminamos būtent šiai šventei. Tradiciškai jas prieš pavasario sugrįžimo šventę iš siūlų gamindavo pagyvenusios moterys. Tikima, kad ši puošmena, segama į drabužį, lemia sėkmę. Marțișor šventė turi senas tradicijas ir yra švenčiama ne tik Rumunijoje, bet ir Bulgarijoje, Šiaurės Makedonijoje, Moldovoje. Beje, 2017 m. ši tradicija buvo įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Margučiai – spalvingiausias ir vienas mėgstamiausių Rumunijos stačiatikių Velykų šventės simbolių. Margučių spalvos ir ant jų vaizduojami simboliai priklauso nuo regiono, tačiau 3–5 pagrindinės spalvos naudojamos visada: raudona, simbolizuojanti meilę, juoda – amžinybę, geltona – jaunystę ir gausų derlių, žalia – gamtą ir mėlyna, siejama su sveikata ir dangaus mėliu. Renkantis marginimo motyvus, derinami tokie simboliai kaip kryžius ar žvaigždė ir gamtos, gyvūnų vaizdai. Puošybos procese naudojamos linijos taip pat turi savo reikšmę: tiesi vertikali linija simbolizuoja gyvenimą, horizontali – mirtį, dviguba tiesi linija ir spiralė – amžinybę, o lenkta linija – vandenį ir apsivalymą.

Taip pat pas mus labai švenčiamos šeimos šventės: vestuvės, vaiko gimimas, gimtadieniai ir kt. Svarbiausias tikslas – suburti visą šeimą, o kiekvienos šventės esmė – bendravimas ir skanus maistas. Beje, skanus maistas ir geras vietinis vynas – irgi mūsų šalies identiteto dalis. O įvairovė – itin gausi. Jūros regione galima ragauti įvairių tradicinių žuvų patiekalų. Šalies pietūs garsėja patiekalų iš daržovių įvairove. Vakarinėje šalies dalyje maistas yra panašesnis į lietuvių – sunkesnis, kaloringesnis, su daugiau mėsos.

– Kad pažintume šalį, svarbu pažinti jos kultūrą. Kaip ambasada prisideda prie rumunų kultūros populiarinimo Lietuvoje?

– Rumunija be galo didžiuojasi savo filmų industrija. Per Frankofonijos mėnesį Rumunijos ambasada ir Prancūzų institutas Lietuvoje surengė rumunų režisieriaus Bogdano Murešanu filmo „Naujieji taip ir neatėjo“ peržiūrą. Šis filmas pirmą kartą buvo parodytas per tarptautinį Venecijos kino festivalį 2024 m. rugsėjį ir laimėjo geriausio filmo apdovanojimą. Šių metų kovą jis taip pat buvo rodomas „Kino pavasaryje“. Filmo veiksmas vyksta 1989 m. gruodžio 20 d., kai Rumunija atsidūrė ant revoliucijos slenksčio. Tai – iš tiesų išskirtinis, tragikomiškas filmas su istorijos ženklais. Tikiuosi, ateityje lietuviai galės išvysti ir daugiau rumunų filmų.

Beje, labai graži tradicija, puoselėjama jau daugybę metų, – klasikinės muzikos koncertai Ilzenbergo dvare. Rumunijos ambasada Lietuvoje, Ilzenbergo dvaras ir Rokiškio rajono savivaldybė kasmet organizuoja klasikinės muzikos koncertus, skirtus garsaus rumunų valstybininko ir kultūros veikėjo Titu Majoresku dukrai pianistei Livijai Majoresku-Dimšienei, su Lietuvos bajoru Eugenijumi Dimša gyvenusiai Ilzenbergo dvare, atminti.

Pernai Ilzenberge buvo paminėtas Rumunijos ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetis. Rumunijos ambasada, Ilzenbergo dvaras ir Rokiškio rajono savivaldybė surengė soprano Aidos Pasku ir pianisto Gabrielio Gicano klasikinės muzikos koncertą bei fotografijų ir dokumentų iš Rumunijos užsienio reikalų ministerijos ir nacionalinės naujienų agentūros (AGERPRES) archyvų, atspindinčių svarbiausius valstybių dvišalių santykių momentus, parodą.

Rumunija skaičiais

* Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Rumunijoje nuolat gyveno 19,06 mln. žmonių. Palyginti su 2023 m. sausio 1 d., gyventojų padaugėjo 9,9 tūkst. Pagrindinė šalies gyventojų skaičiaus augimo 2023 m. priežastis buvo imigracija: imigrantų skaičius 82 tūkst. viršijo emigrantų skaičių.

* Jungtinių Tautų duomenimis, 2025 m. daugiau nei 20 proc. Rumunijos gyventojų bus vyresni nei 65 metų.

* 2024 m. IV ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 5,9 proc.

* 2025 m. vasarį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. mėnesiu, metinė infliacija sudarė 5 proc.

* „Eurostat“ duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Rumunijoje 2023 m. buvo 76,6 metų.

* Laikinasis Rumunijos prezidentas Ilijė Boložanas pareiškė, kad šalies gynybos išlaidos per 1–2 metus gali pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ES ir NATO narė, turinti ilgiausią sausumos sieną su Ukraina, šiemet planuoja padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. BVP nuo 2024 m. šiam tikslui skirtų 2,2 proc.

Įdomu

* Bulgarija ir Rumunija nuo 2025 m. sausio 1 d. tapo visateisėmis bevizės Šengeno erdvės narėmis. Metų sandūroje buvo panaikinta pasienio kontrolė sausumoje, o jūrų sienų kontrolė ir patikros oro uostuose nebevykdomos jau nuo praėjusių metų kovo. Abi šalys įstojo į ES 2007 m. sausio 1 d.

* Rumunijos teritorijos dydis – 238 397 kv. km.

* Parlamento rūmai sostinėje Bukarešte yra antras pagal dydį pastatas pasaulyje, nusileidžiantis tik Pentagonui. Jų aukštis – 84 m. Taip pat šie rūmai – sunkiausias pastatas pasaulyje.

* Rumunijoje yra gimę keturi Nobelio premijų laureatai: Džordžas Emilis Paladas (fiziologijos ir medicinos premija), Elis Vyzelis (taikos premija), Herta Miuler (literatūros premija) ir Štefanas Valteris Helis (chemijos premija).

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.