Tiek mokslininkai, tiek politikai ieško atsakymų, kodėl Lietuvoje taip smarkiai mažėja gimstamumas ir kaip jį paskatinti. Tiesa, yra šeimų, kurios ryžtasi susilaukti ar globoti daugiau vaikų, nors ir supranta, jog tai – ne tik finansinis iššūkis, bet ir didelė atsakomybė. Kaip gyvena gausios šeimos?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo, kad išmoką vaikui, kai šeimos augina ir (ar) globoja 3 ar daugiau vaikų (gausios šeimos), 2024 m. gavo 107 060 vaikų (38 238 šeimos). 2023 m. šią išmoką gavo 109 156 vaikai (38 893 šeimos). Gausių šeimų skaičius iš esmės nesikeitė.
Tiesa, socialinę pašalpą, kuri skiriama asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, 2024 m. gavo apie 19 tūkst. – maždaug pusė – gausių šeimų, o tai taip pat reiškia ir tai, kad užauginti vaikus kainuoja. Tiesa, pačios daugiavaikės šeimos sako, kad gausi šeima yra jų pasirinkimas, tad tėvai kaip įmanydami stengiasi, kad vaikams nieko netrūktų. Ir nors visuomenėje kartais vis dar manoma, kad būrio vaikų susilaukiama dėl pašalpų ar nenoro dirbti, tai neturi nieko bendro su realybe.

Idilė kaime

Žvelsėnų kaime, Vėžaičių seniūnijoje, Minijos slėnyje, gyvena labai graži Skarbalių šeimyna. Iš Klaipėdos kilusi tikra miestietė Rasa ir tauragiškis Arijus čia sukūrė savo namus, kuriais šiandien didžiuojasi. „Matyt, taip turėjo būti. Buvome jauni, supratome, kad butui mieste teks dirbti labai ilgai, tad žvalgėmės ir kitų galimybių. Šios dienos akimis žiūrint, savo sodybą įsigijome visai nebrangiai. Nors mama juokdamasi klausė, ką veiksiu kaime – juk esu tikras miesto vaikas. Bet čia labai gera“, – šypsosi R. Skarbalienė.

Rasos ir Arijaus šeimoje – keturios dukros ir du sūnūs. Vyriausiai dukrai Vasarei šiemet sukaks 28-eri, pagrandukė Vydūnė balandį švenčia 10 metų gimtadienį. „Niekada nemaniau, kad turėsiu tokią gausią šeimą. Bet vaikai atėjo į mūsų gyvenimą, ir labai tuo džiaugiamės. Nemažai žmonių nesiryžta turėti vaikų, nes reikia ir laiko, ir finansų, kad juos išlaikytum. Ypač laiko, nes mokykla, būreliai yra kasdien, ir turi nuolat laviruoti, kam kur reikia. O finansai? Žinoma, auginti vaikus yra brangu, bet mes suprantame, kad tai yra mūsų vaikai ir mes juos užauginsime. Kai neturi kitos išeities, dirbi, stengiesi ir turi“, – šypsosi pašnekovė.

Skarbaliai persikėlė į Žvelsėnų kaimą su trimis atžalomis. „Dar ne viskas buvo sutvarkyta, bet kraustėmės ir kūrėme savo namus. Tiesa, darbo tuo metu turėjau atsisakyti. Bet įsigijome vištų, triušių, teko išmokti ir krosnis kūrenti. Po truputį perpratau kaimo gyvenimą“, – sako Rasa.
Šeimos tėtis Arijus, laimė, dirba tokį darbą, kad didumą laiko gali darbuotis iš namų. Ir šeimą išlaiko, ir padeda prie namų, kai reikia. „Vaikai jau paauginti, o kai kurie – ir užaugę, tad ir aš įsitraukiau į darbą“, – pasakoja R. Skarbalienė.

Tėvų rūpestis

Kalbos apie tai, kad šeimos gimdo vaikus dėl išmokų, Skarbaliams kelia juoką. „Tie, kas neturi savo aplinkoje daugiavaikių šeimų, gal taip ir įsivaizduoja. Žinoma, valstybė kažkiek remia gausias šeimas, bet ta parama yra labai maža, o visa našta ir atsakomybė gula ant tėvų pečių“, – sako Rasa.
Skarbalių šeimyna su neigiamomis nuostatomis beveik nesusidūrė.

„Gal tik anksčiau vaikai nerimavo, kad jų nekvies į draugų gimtadienius, nes tektų kviesti daug vaikų. Bet ir tą mitą sugriovėme. Jeigu gimtadienį švenčia tavo draugas, tu ir eini, kai švęs brolio draugas, eis brolis. Bet priešiškumo, neigiamo nusiteikimo nejutome. Gal tie, kas mūsų nepažįsta, visaip galvojo, bet savo vaikams aiškinome, kad jie turi savo kambarius, jiems nieko netrūksta, o tokių galimybių turi ne kiekvienas vienturtis“, – pasakoja Rasa ir nusijuokia prisiminusi nebent gydytojų nuostabą – jie klausdavo, ar visi vaikai yra vieno vyro.

„Žinoma, sakyti, kad viskas sekasi lengvai, negaliu. Iš tikrųjų auginti vaikus yra rimtas finansinis iššūkis. Visi vaikai lanko būrelius, o juk kiekvienas iš jų kainuoja. Nori, kad vaikas pasitemptų moksluose, samdai korepetitorių – tai vėl kainuoja, ir daug. Ką jau kalbėti apie kasdienį važinėjimą, nes turi dirbti vaikų vairuotoju. Mums sudėtinga ir kur nors išvykti, ypač atostogų į užsienį. Taip jau yra, jog tai, ką gali duoti vienam ar dviem vaikams, ne visada gali duoti ir didesniam būriui vaikų“, – neslepia Rasa.

Būtina keisti požiūrį

Kas paskatintų šeimas susilaukti daugiau vaikų? „Kitados buvo idėja daugiavaikes mamas prilyginti dirbantiems asmenims: kauptųsi darbo stažas, būtų mokamas atlygis, o ne pašalpa. Bet ta mintis nunyko. O gal kam nors tai tikrai būtų paskata susilaukti ir tinkamai užauginti daugiau vaikų“, – svarsto pašnekovė.

Pasak jos, gal apsispręsti padėtų ir sudaryta galimybė gauti išmoką didesniam būstui ar automobiliui įsigyti. „Kai kuriose šalyse gausios šeimos gali pretenduoti į paramą žemei ar didesniam būstui įsigyti. Tai palengvintų gyvenimą. Juk auginti gausesnę šeimą bute – iššūkis“, – sako Rasa.

Vis dėlto, jos nuomone, svarbiausia keisti požiūrį. „Norėtųsi ir kitokio valstybės požiūrio. Juk jeigu nesumoki mokesčių, tave iš karto suranda, o jeigu augini gausią šeimą, nesikreipi dėl paramos, nes gal net nežinai, ar ji tau priklauso, niekas neieško ir nesiūlo“, – sako pašnekovė.

Galiausiai turi kisti ir visuomenės požiūris. „Gausi šeima – nelygu asociali. Laimė, turime vis daugiau pavyzdžių, kai šeimos gyvena aktyvų gyvenimą, augina laimingus vaikus ir ryžtasi jų turėti daugiau. Ir kuo daugiau tokių šeimų bus, tuo lengviau kis įsisenėję stereotipai“, – įsitikinusi Rasa.

Suveržtų diržų kasdienybė

Kuo šiandien gyvena gausios šeimos, paklausėme ir daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovės Jurgitos Pocienės. „Žmonių nuomonė apie gausias šeimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar jų aplinkoje yra tokių šeimų, ir net nuo to, kur jie gyvena: didesniame mieste ar kaime. Jeigu pažiūrėtume komentarus internete po tekstais apie gausias šeimas, pamatytume ir tokių kaip „nereikėjo prisigimdyti“. Bet vaikai yra valstybės ateitis, jie užaugs, dirbs, mokės mokesčius, ir mes tuos žmones auginame“, – sako pašnekovė.

Tačiau viena, pasak asociacijos vadovės, yra aišku: kai turi išmaitinti, aprengti ir išmokslinti 5–6 vaikus, diržus teks susiveržti, net jeigu abu tėvai stengiasi, dirba. „Kai dirba vienas iš tėvų arba šeima išsiskyrusi, sunkumai užgula dar smarkiau“, – pabrėžia J. Pocienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad gausios šeimos neturi mokestinių lengvatų, nors augina vaikus, kurie ateityje prisidės prie valstybės gerovės kūrimo. „Politikai sako, kad demografinė padėtis sudėtinga, kad reikia didinti gimstamumą, bet tėvams nesudaromos mokesčių lengvatos: jie moka tiek pat, kiek ir kiti, o burnų, kurias reikia išmaitinti, yra daugiau“, – sako J. Pocienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikų būreliai yra brangūs, tad ne visos šeimos gali sau juos leisti, o nemokami būreliai neretai nepasižymi kokybe. Apie atostogas su vaikais dažna gausi šeima gali tik pasvajoti, nes tai kainuoja tikrai daug.

„Turime Šeimos kortelę ir džiaugiamės, kad tokia iniciatyva yra, bet kai pradedi gilintis labiau, nuolaidos šeimoms arba mažai aktualios, arba mažai vertingos. Lojaliems klientams verslas dažnai taiko analogiškos nuolaidos, be to, valstybė verslams nieko nesiūlo mainais, tik reklamą, kad jie prisideda prie gausių šeimų ir šeimų, kurios augina neįgalius vaikus, rėmimo. Taigi, idėja gera, bet ji neišbaigta“, – pažymi J. Pocienė.

Iššūkių nestinga

Pašnekovė pastebėjo, kad su ypač dideliais iššūkiais susiduria tos gausios šeimos, kurių vienas iš vaikų turi negalią. „Kai vaikų šeimoje daugiau, didesnė tikimybė, kad bus ir toks vaikas, kuris turės specialiųjų poreikių. Bet greitesnės pagalbos gausios šeimos negauna, o juk tenka rūpintis ne tik tuo vienu neįgaliu vaiku, bet ir kitais. Deja, situacijos būna liūdnos iki nevilties“, – sako daugiavaikė mama.

Asociacijoje yra ir daug vienišų daugiavaikių mamų. „Tai yra labai skaudi tema. Gyvename tokiu metu, kai moterys išdrąsėja, ir jeigu jų netenkina santuoka, toksiški santykiai, renkasi ne kentėti, o skirtis ir gyventi ramiai. Deja, tuomet dažnai išryškėja tėčių neatsakomybė – jie ima vengti savo įsipareigojimų, slepia pajamas, o valstybė negali apsaugoti nei vaikų, nei buvusios sutuoktinės, kuri priversta gyventi taip, kaip išgali, ir pati išlaikyti vaikus“, – sako pašnekovė.

Ko norėtų gausios šeimos? „Visų pirma – kad valdžia žinotų savo daugiavaikes šeimas ir suvoktų jų poreikius. Mes nenorime, kad į vieną katilą būtų sudėta visa parama: ir nepasiturinčioms šeimoms, ir gausioms. Mūsų poreikiai skirtingi. Tėvams iš tiesų būtų lengviau, jeigu būtų taikomos mokestinės lengvatos. Daugiavaikėms šeimoms dažnai kyla būsto problemų, joms taip pat reikia didesnio automobilio, nes su penkiais vaikais paprastu penkiaviečiu automobiliu nepavažinėsi, o septynviečiai jau kainuoja brangiau. Taigi iš esmės būdų padėti yra, o gausių šeimų nėra tiek daug, kad tai padaryti būtų sudėtinga“, – pažymi J. Pocienė.

Didesnės išmokos ir Šeimos kortelė

Kaip remiamos gausios šeimos? SAMD informavo, jog gausios šeimos gauna didesnius vaiko pinigus. Nuo 2025 m. išmoka kiekvienam vaikui – 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,1 euro išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,6 euro.

Daugiavaikiams tėvams skiriami papildomi tėvadieniai ir mamadieniai. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, tiesa, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro.

Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams.

„Šiuo metu šeimų, turinčių teisę gauti Šeimos kortelę, yra apie 42 tūkst., iš jų – apie 45 proc. naudojasi teikiamomis lengvatomis Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad labiausiai šeimoms reikia ne tik būtinųjų ar prabangos prekių – šeimos daugiau akcentuoja knygų, edukacijų, pramogų ir išvykų poreikį. Šeimų poreikiai yra labai įvairūs, stengiantis juos atliepti, ieškoma kuo įvairesnių partnerių“, – vardija SADM specialistai.

Nepasiturinčioms šeimoms – didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti – kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.

Socialinis būstas – be eilės. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka.

Numatyti pokyčiai

SADM specialistai informavo, jog šiuo metu planuojami pokyčiai šeimoms, auginančioms vaikus, kurie orientuoti ne tik į gausias šeimas.

Galima būtų išskirti kelias numatomas įgyvendinti priemones, kurios padėtų kurti palankesnę aplinką šeimoms ir vaikams ir prisidėtų prie visuomenės gerovės stiprinimo.

Pirmiausia šeimai ir vaikams mokamų išmokų didinimas sparčiau indeksuojant bazinius dydžius. Šiuo metu yra indeksuojami keturi baziniai socialinių išmokų dydžiai: bazinė socialinė išmoka (nuo jos priklauso visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą), valstybės remiamų pajamų dydis (jis naudojamas teisei į socialinę paramą nustatyti ir jos dydžiui apskaičiuoti – socialinė pašalpa, kompensacijos, nemokamas maitinimas, parama mokinio reikmėms ir kt.), tikslinių kompensacijų bazė – aktualu asmenims su negalia, kuriems reikalinga slauga ar globa, šalpos pensijų bazė – aktualu suaugusiems asmenims su negalia ir vaikams, našlaičiams ir pan. Pavyzdžiui, bazinės socialinės išmokos indeksavimas turi įtakos kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokamos išmokos vaikui arba vaiko pinigų, papildomai prie jų mokamos išmokos vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia didėjimui.

Antra – bus plečiama nemokamus pietus mokykloje gaunančių vaikų grupė. Nemokamą maitinimą mokykloje nevertinant šeimos pajamų gauna priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir siekiant visuotinio pradinių klasių mokinių nemokamo maitinimo, numatoma, jog nemokamas maitinimas bus plečiamas: nevertinant šeimos gaunamų pajamų, nuo 2027 m. rudens nemokamas maitinimas bus skirtas trečioje klasėje besimokantiems mokiniams, o po metų – ir ketvirtoje klasėje besimokantiems mokiniams.

Paslaugų plėtra ir kita parama

Kita kryptis – socialinio būsto fondo plėtra asmenims su negalia ir gausioms šeimoms. Socialinio būsto fondo plėtrai numatoma skirti apie 120 mln. eurų ir planuojama, kad naujai įsigytuose socialiniuose būstuose iki 2029 m. bus apgyvendinti 2747 asmenys.

Vyriausybė planuoja didinti ir vaikų išlaikymo išmokas, mokamas vienišiems tėvams, kai kitas tėvas nemoka alimentų, siekiant mažinti vienišų tėvų su vaikais skurdą bei palengvinti socialinės paramos gavimą vienišiems tėvams, kai vaikui nėra nustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, taip pat įtvirtinti, kad šalpos pensijos, mokamos vaikams su negalia ir tiems, kuriems netektas dalyvumas nustatytas iki 24 m., būtų neįskaitomos į gaunamas pajamas nustatant teisę į paramą ir kt.

Šeimos politikai priskirtinas ir vienkartinės išmokos vaikui padidinimas ir sudarymas sąlygų gauti vaiko priežiūros išmoką visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokos.

Galiausiai, pasak SADM specialistų, prioritetas – paslaugų plėtra vaikams ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, tiems, kurie pagal Vaiko garantijų sistemą priskiriami prie pažeidžiamų, t. y. vaikai, patyrę seksualinį smurtą, vaikai su negalia ar raidos sutrikimais ir jų šeimos, vaikai, kuriems būdingas aukštos rizikos elgesys, siekiama teikti specializuotas, individualiai pritaikytas paslaugas.

Projektą „Atskirties pakopos ir galimybės ją stabdyti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 6000 Eur.