„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuvos muziejai“ vedėja Eglė Kernagytė-Dambrauskė supažindins su Vievyje įsikūrusiu Kelių muziejumi ir svarbiausiais jo eksponatais.

Partnerių turinys

Lietuvos prezidentas Antanas Smetona yra atidaręs vieną svarbiausių tuometinės Lietuvos kelių ir šalies pasididžiavimą – Žemaičių plentą.

Pasakojama, kad maždaug 1937 metais, kai prezidentas Smetona keliavo pro Kryžkalnį, jis sustojo pasigrožėti statomu viaduku, prie kurio tuo metu dirbo kelininkai. Matydamas jų triūsą, prezidentas norėjo palikti simbolinį prisiminimą – į betono masę įmetė sidabrinę 5 litų monetą, tikėdamasis, kad ji atneš sėkmę šiam ir visiems būsimiesiems Lietuvos keliams.

Tiesa, atsirado norinčių šią monetą surasti, tačiau pasakojama, kad tąkart, kaip ir jokį kitą kartą vėliau – ji nebuvo surasta.

Atkūrus šalies nepriklausomybę ir pradėjus veikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, 1995 metais buvo atidarytas Lietuvos kelių muziejus. Pirmasis muziejaus direktorius buvo Juozas Stepankevičius.

„Labai džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių atranda Vievį. Leidžiame juokauti, kad visi keliai veda į Romą, bet net ir važiuojant į ją turėtum pravažiuoti Vievį. Taip kad visi keliai veda ne į Romą, o į Vievį, o pirmiausiai – į Kelių muziejų“, - laidoje „Lietuvos muziejai“ sakys Kelių muziejaus Komunikacijos skyriaus vadovas Rimantas Zagrebajev.

Muziejuje šiuo metu yra saugoma daugiau kaip 8000 eksponatų

Per beveik 30 muziejaus gyvavimo metų, ekspozicija buvo nuolat pildoma naujais eksponatais ir dabar užima du pastato aukštus. Atskirai pastatytame angare bei lauko ekspozicijoje taip pat eksponuojama ir sunkioji kelių tiesimo bei priežiūros technika.

Viena garbingiausių ir didžiausių muziejaus ekspozicijų salės vietų skirta Žemaičių plentui, kuris tapo visų 20 amžiaus Lietuvos kelių esminių permainų ir rekonstrukcijų ašimi. Žemaičių plentas, sujungęs Kauną ir Klaipėdą, baigtas tiesti ir Lietuvos prezidento Smetonos iškilmingai atidarytas 1939 metais.

1968 metais senajam keliui pradėjus neatlaikyti augančių srautų pradėta statyti magistralė Kaunas–Klaipėda. Šis ruožas buvo baigtas 1987 m.

Vienas netikėčiausių kelių muziejaus eksponatų – arklių traukiamas bitumo katilas, pagamintas 1854 metais, Vokietijoje. Ilgą laiką katilas buvo pamirštas, kol jis buvo atrastas senose kelininkų patalpose.

Dar vienas išskirtinis kelių muziejaus eksponatas – brička. Tai yra išeiginis vienkinkis arba porinis vežimas, XIX amžiaus antroje pusėje paplitęs ir Lietuvoje.

Kelių muziejuje sukaupta ne tik daug istorinę vertę turinčių kelių prietaisų, bet ir įrankių, kuriais kelininkai tiesė kelius. Kelininkai savo sunkiam darbui palengvinti naudojo ne tik įvairius vežimaičius, kirtiklius, pjūkliukus, bet ir specialią avalynę.

Visus šiuos daiktus išvysite laidoje „Lietuvos muziejai“.

Svarbus eksponatas yra išsaugojęs ne vieną gyvybę

Muziejuje sukaupta ir naujųjų laikų prietaisų, kuriuos lankytojai gali apžiūrėti lauko ekspozicijoje. Saugoma technika primena ir pasakoja ne tik apie techniką, bet ir saugumo kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.

„Akį patraukia smūgio slopintuvas, vadinamasis skydas, kuris kelyje išgelbėjo ne vieną gyvybę“, - pasakos Kelių muziejaus Komunikacijos skyriaus vadovas Rimantas Zagrebajev.

Kelių muziejus dažnai lankomas aplinkinių miestų gyventojų, svečių iš užsienio bei lankytojų grupių iš visos Lietuvos.

Šiandien kelių muziejuje saugomi eksponatai, kurių dalis – labai reti arba vienetiniai. Jie pasakoja Lietuvos kelininkų veiklos istoriją per daugiau nei paskutinius šimtą metų.

Didelę dalį eksponatų padovanojo patys kelininkai, lankytojams atskleisdami ne tik kelio darbų, bet ir jų pačių istorijas. Muziejuje daugybė edukacijų, galimybių ir patiems prisiliesti prie kelininko darbo.

Daugiau apie tai –laidoje „Lietuvos muziejai“ jau šeštadienį, 16:30 val. per „Lietuvos ryto televiziją“.