Partnerių turinys, Rūta Gaidamavičiūtė

Jam nereikia priminti, kad „neštų savo šviesą ir tikėtų“, nes tai darė visą gyvenimą. Jo tiesa nebuvo ir iki šiol nėra vienaplanė. Ji nuolat tikrinama tiek kūrybinėje, tiek gyvenimiškoje plotmėse. Lyg mohikanas, saugantis vertybes, susijusias su senąja lietuvių muzika ir kartu modernizmo įtakotas iki šiol siekia nuolatinio atsinaujinimo. Net ankstyvieji, vadinami estradiniai darbai, rašyti prieš 60-70 m., skamba įdomiai, išsiskiria iš to meto muzikos srauto, o dar paties Bajoro atliekami...

Bajoro kūryba niekada nėra šiaip sau. Ji neša žinią. Ji kviečia atsiliepti, muzikantus provokuoja vis naujam partitūros perskaitymui. Tai nėra daiktas savyje. Ji atvira naujam žvilgsniui, nes didelė skambesio išraiškos dalis priklauso nuo jo ištarmės, nuo to, kur bus sudėlioti akcentai.

Ne visi kūriniai vienodai lengvai atrakinami, kartais turi irtis pirmyn ir atgal, kol užčiuopi, kur link eina kompozitorius. Ypač tuose darbuose, kur tų linijų yra daugiau. O pinti kompozitorius jas mėgsta ir sugeba savo mintimis dalindamasis su menamais pašnekovais. Styginius instrumentus F. Bajoras turi savo pirštuose, nes ilgą laiką griežė smuiku ir žino visus specifinius niuansus. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras jau yra atradęs F. Bajoro kūrybos šifrą ir esu tikra, kad šis pagal vieną atraminių kūrinių pavadintas koncertas – „Ženklas“, kuris nuskambės Šv. Kotrynos bažnyčioje spalio 24 d. – paliks liekamą pėdsaką klausytojų patirtyje.

Klausiančių ar prašančių ką naujo parašyti autorius gali pasiūlyti ilgą sąrašą jau gyvuojančių ir puokštę dar neatliktų darbų. Dažnai turi praeiti laiko, kol muzika įsigyvena atlikėjų sąmonėje, kol randama ta specifinė tartis, kuri tarsi sukaupia kūrinio esmę. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras visuomet garsėjo kaip nebijantis leistis į „neatrastų žemių“ keliones. Ir kompozitoriaus jubiliejui jis parengė spalvingą programą.

Vienas ryškesnių spalio 24 d. koncerto akcentų turėtų būti „Ženklas“ (1996) tragiškai žuvusio poeto Mindaugo Tomonio (1940-1975) tekstu, apie kurį kompozitorius jo parašymo metu yra sakęs, kad „Jeigu žmogus yra dvasingas, jis kitą pasaulį jaučia ir čia gyvendamas. Dažnai mes nesuprantame jo reikšmės, nors paliekam ženklų – kiekvienas eidamas palieka pėdas... Greičiausiai šis kūrinys tai ne mano, bet per mane, per Mindaugą Tomonį (...) iš aukščiau duotas kitiems žmonėms, kad jie išgirstų ir pajustų kitokį pasaulį. Vienam žodžiai yra labiau suprantami, kitam – muzika, trečiam – nei žodžiai, nei muzika, tik jausmas.“ Tai labai vientisos minties kūrinys, nukreiptas gilių patirčių link. Kompozitorius puikiai atskleidžia styginių skausmingumą. Šmėkšteliantys prisiminimai tik trumpam nukreipia nuo pagrindinės susikaupimo būsenos.

Sakralią „Ženklo“ tonaciją kontrasto būdu paįvairins ankstyvojo laikotarpio „Intermezzo“ (1966). Tai gyvo judėjimo žanrinis paveikslas iš dalies primenantis liaudiško pasilinksminimo scenas.

Vakaro premjera – „Recall“ (“Priminimai“, 2018) violončelei solo (Domas Jakštas) ir styginių orkestrui – čia, tarsi savo patirtimis nuo praeities link dabarties klajojantis autorius, didžia dalimi jas sutelkia violončelės partijoje.

„Iš ten“ (2016) lyg mezgantis ryšį su šešėlių pasauliu (Iš lėto, su pertrūkiais nedrąsiai įsivažiuojantis vėliau kūrinys pereina į junglią tėkmę, su iškylančiomis vis naujomis bangomis įgauna ryžtingesnių gestų, abstraktesnius motyvus keičiant širdingesniais. Kūrinys parašytas mirus artimam draugui grafikui Vytautui Valiui ir skirtas jam atminti.

Ypač paveiki yra Bajoro muzika balsui, kurioje teksto prasmė ir dainininko emocinė įtaiga daug greičiau sulaukia atliepties. Šiame koncerte girdėsime du kūrinius, kuriuos puošia balsas. „Pater noster“ (liturginis tekstas lotynų k., 2004) gilaus asmeniško maldingumo būseną pertraukia maištingesnė dvasia. Bajoro išsakyta mintis, jog viskas yra muzika – net ir ilgos pauzės – suponuoja atmosferą, kurioje inspiracijų neturėtų pritrūkti ir atlikėjams bei klausytojams. Jubiliejinė situacija teikia papildomo tonuso.

Koncertas “Ženklas” skirtas Felikso Bajoro 90-ies metų jubiliejui spalio 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Atlikėjai; Nora Petročenko (mecosopranas), Romanas Kudriašovas (baritonas), Domas Jakštas (violončelė), Sigitas Gailius (perkusija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Barkauskas.