Kone dažniausiai investuotojų daroma klaida – pirkti antraštėse mirgančių įmonių akcijas, nesidomint tikruoju už jų stovinčiu verslu, teigia „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius. Vadovaujantis tokiu principu, anot jo, dažnai akcijos kaina supainiojama su tikrąja jos verte. Kuo skiriasi šie du rodikliai ir kaip juos atpažinti?

Akcijos kaina, dar vadinama akcijos rinkos kaina, yra bene geriausiai matomas ir labiausiai besikeičiantis akcijos rodiklis. Jis rodo sumą, už kurią šiuo metu biržoje prekiaujama akcija – t. y. kiek konkrečiu metu investuotojai yra pasirengę už ją mokėti.

Akcijos kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio. Jei daugiau žmonių nori pirkti akcijas (paklausa) nei jas parduoti (pasiūla), kaina kyla. Ir atvirkščiai, jei daugiau žmonių nori jas parduoti negu pirkti, kaina mažėja.

„Todėl akcijos kainai įtakos turi tokie veiksniai kaip bendrovės veiklos rezultatai, investuotojų nuotaikos, rinkos tendencijos ir kitos mikro bei makro ekonominės sąlygos. Kaina nuolat kinta, bene akimirksniu reaguodama į įvairias naujienas, rinkos spekuliacijas ir investuotojų elgesį“, – patikslina M. Skardžius.

Kita vertus, akcijos vertė labiau atspindi tai, kiek akcija yra verta ne konkrečiu momentu, o ilgalaikėje perspektyvoje. Kad nustatytų akcijos vertę, investuotojai ir analitikai vertina įvairius rodiklius, pavyzdžiui, akcijos kainos ir bendrovės pelno akcijai santykį (P/E), įmonės augimo perspektyvas ir kt.

„Yra sakoma – kaina yra tai, ką sumoki, o vertė yra tai, ką gauni. Todėl skirtingai nei akcijos kaina, kuri labai priklauso nuo rinkos svyravimų, akcijos vertė yra stabilesnė ir atspindi esamą bendrovės finansinę būklę, jos ateities prognozes. Tačiau ji taip pat yra subjektyvi ir gali skirtis priklausomai nuo skirtingų investuotojų vertinimo, jų taikomų prielaidų ir vertinimo modelių“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.

Kitaip tariant, anot M. Skardžiaus, akcijos kaina atspindi dabartines rinkos nuotaikas, o akcijos vertė – labiau ilgalaikę perspektyvą, pagrįstą pagrindiniais įmonės būklės rodikliais.

Nors priimant investicinius sprendimus akcijų kainos ir vertės sąvokos yra esminės, domintis investavimu į akcijas taip pat galima susidurti su dar dviem akcijos vertės rodikliais – akcijų buhalterine ir nominaliąja vertėmis. Jomis apibūdinami kiti dalykai, kurie neturėtų būti painiojami su pirmosiomis dviem sąvokomis.

Akcijos buhalterinė vertė – tai bendrovės grynojo turto vertė vienai akcijai. Ji apskaičiuojama iš viso įmonės turto atėmus visus jos finansinius įsipareigojimus ir gautą sumą padalijus iš išleistų į apyvartą akcijų skaičiaus. Pavyzdžiui, jei visas įmonės nuosavas kapitalas yra 50 tūkst. eurų, o įmonė yra išleidusi 1 tūkst. akcijų, tuomet vienos akcijos buhalterinė vertė yra 50 eurų.

„Iš esmės, akcijos buhalterinė vertė yra tiesiog buhalterinis rodiklis, atspindintis tai, ką teoriškai gautų akcininkai, jei bendrovė būtų likviduota. Dažniausiai ji gerokai skiriasi nuo akcijos kainos“, – teigia M. Skardžius.

Nominali akcijų vertė paprastai nustatoma dar įmonės steigimo metu. Ji parodo, kiek tuo metu buvo įnešta pinigų į įmonės kapitalą.

„Kadangi paprastai įmonės dirba daug metų, ilgainiui nominali vertė praranda savo reikšmę. Ji daugiau naudojama kaip teisinis rezervas ir apskaitos priemonė, o ne kaip investicijų analizės rodiklis“, – patikslina ekspertas.