Sulėtėjusi ekonomika neatbaido darbuotojų nuo minčių keisti darbą, nors darbdaviai linkę tikėti, kad išlaikyti talentus artimiausiu laikotarpiu bus lengviau. Keisti darbovietę šiuo metu labiausiai linkę Z ir tūkstantmečio kartos atstovai, rodo profesinių paslaugų bendrovės EY atliktas tarptautinis tyrimas.

Globali darbdavių apklausa parodė, kad šiuo metu organizacijoms labiausiai rūpi pritraukti ir išlaikyti talentus. Vis tik trečdalis (34 proc.) darbuotojų nurodo, kad per ateinančius 12 mėnesių yra linkę keisti darbą. Dažniausiai karjeros pokyčiams atviri vadinamosios Z ir tūkstantmečio kartų atstovai – pagal apklausą, keisti darbą planuoja atitinkamai 38 proc. ir 37 proc. šioms kartoms priskiriamų respondentų.

Jėgų pusiausvyra kinta darbuotojų naudai

Šiemet tarptautiniame profesinių paslaugų bendrovės EY tyrime „Work Reimagined“ iš viso dalyvavo daugiau nei 17 000 darbuotojų ir 1 575 darbdaviai iš 22 pasaulio šalių. Tyrimo duomenimis, dauguma (58 proc.) darbdavių mano, kad lėtėjantis ekonomikos augimas mažina tikimybę, kad darbuotojas išeis. Tačiau darbuotojų atstovai šią nuomonę palaiko pastebimai silpniau (47 proc.), o maždaug kas penktas (22 proc.) darbuotojas apskritai nesutinka, kad sulėtėjusi ekonomika stabdo nuo sprendimo keisti karjerą ar darbovietę.

„Naujausias tarptautinis tyrimas griauna mitą, kad ekonomikai lėtėjant žmonės yra dažniau linkę atsisakyti galimybių keisti darbdavį. Net ir neturėdami kito pasiūlymo darbuotojai gali išeiti iš darbo, nes toks sprendimas jiems neatrodo labai rizikingas – talentai pasitiki savo gebėjimais ir verte. Taigi, net ir gausėjant iššūkių dėl ekonomikos, jėgų pusiausvyra toliau kinta darbuotojų naudai. Tai ypač pastebima tarptautinėse verslo organizacijose“, – komentuoja Auksė Žukauskienė, EY Organizacijų ir darbuotojų valdysenos konsultacijų Baltijos šalyse vadovė.

EY duomenimis, prieš pandemiją 53 proc. „Work Reimagined“ respondentų teigė, kad jėgų persvara yra darbdavių pusėje, ir tik 24 proc. manė, kad – darbuotojų. Pandemijos įkarštyje, 2022-aisiais, proporcijos keitėsi: 44 proc. darbdavių ir 37 proc. darbuotojų naudai, o šiandien atotrūkis yra atitinkamai 46 proc. ir 32 procentai.

Didžiausias spaudimas darbdaviams – dėl atlyginimo

Palyginus 2022-ųjų ir šiemet atliktą tyrimus matyti, kad darbuotojams daugiausia rūpesčio kelia darbo užmokestis (35 proc.). Tačiau darbdaviams, kurie daugiau dėmesio skiria naujų talentų pritraukimui (37 proc.) ir jų išlaikymui (34 proc.), ši problema yra trečioje vietoje. Tai atskleidžia, jog dviejų pusių prioritetai išsiskiria.

A. Žukauskienės teigimu, tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis darbuotojų visame pasaulyje svarsto pakeisti darbą, siekdami gauti geresnį atlyginimą, kuris neatsiliktų nuo infliacijos.

„Pernai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse infliacija buvo gan aukšta, o tai atitinkamai paveikė gyventojų lūkesčius dėl darbo užmokesčio augimo. Be to, darbuotojai nėra linkę nuleisti kartelės ir dėl darbo sąlygų bei įmonių siūlomų kitų vertės paketų“, – pastebi A. Žukauskienė.

Skirtingai vertina lankstumą

Pasak EY Organizacijų ir darbuotojų valdysenos konsultacijų Baltijos šalyse vadovės, darbo rinkoje vietinės įmonės ryškiau patiria spaudimą dėl darbo užmokesčio, o tarptautinės bendrovės – dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu, trumpesnę darbo savaitę ir panašiai.

Kita vertus, „Work Reimagined“ tyrime pažymima, kad darbdaviai rizikuoja pervertinti lankstumo įtaką. Apklausos rezultatai parodė, kad 84 proc. darbdavių mano, jog pasiūlytas lankstumas padės jiems įdarbinti talentingus darbuotojus, tačiau su tuo sutinka tik 63 proc. darbuotojų.

Pasirodo, dirbti visiškai nuotoliniu būdu nori kiek daugiau nei trečdalis specialistų, kurių darbas yra pagrįstas analizės ar dalykinių žinių panaudojimu profesionalioje biuro aplinkoje. Be to, skiriasi ir darbuotojų bei darbdavių lankstumo ribos: 47 proc. darbdavių pageidauja, kad jų darbuotojai biure būtų dvi arba tris dienas per savaitę, tačiau 50 proc. darbuotojų nurodė, kad jie nori būti biure ne daugiau kaip vieną dieną per savaitę.

Apskritai, darbdaviai ir darbuotojai savo organizacijų lankstumą taikyti naujus darbo modelius vertina skirtingai. Net 73 proc. darbdavių nurodė, kad vadovai ir administracija taiko naujus darbo principus (darbo tvarkaraštis, laisvas laikas, nuotolinis ir hibridinis darbas), bet su tuo sutinka pastebimai mažiau – 55 proc. – darbuotojų.

Kokius sprendimus sufleruoja darbuotojai?

EY tyrime dalyvavę darbuotojai pažymėjo, kad į biurus juos labiausiai pritraukia ten vykstančios veiklos, kurios padeda palaikyti socialinius ryšius (36 proc.), dirbti kartu su kolegomis (30 proc.), kurti ir palaikyti tarpusavio santykius (29 proc.). Tačiau pastebimi gana ryškūs darbdavių bei darbuotojų vertinimo skirtumai, kai kalbama apie įmonėje taikomus žmonių valdysenos, organizacijos kultūros bei lyderystės formavimo principus.

„Panašu, kad darbdaviai linkę savo sprendimus, susijusius su pastaraisiais aspektais, vertinti kur kas geriau nei juos supranta, vertina ir integruoja į savo kasdienybę darbuotojai. Atliepiant šią įžvalgą, linkėčiau daryti ne daugiau darbuotojams skirtų programų ar iniciatyvų, kitaip tariant, nesifokusuoti į kiekybę, o įsiklausyti ir išgirsti kolegas, ko jie nori, kaip įtraukti juos kuriant įmonės kultūrą bei kokybiškas talentų iniciatyvas“, – apibendrina A. Žukauskienė.

Pasak jos, tai neabejotinai turi teigiamo poveikio, siekiant sumažinti talentų netekimo tikimybę: tyrimo duomenimis, pasitikėjimas, įgalinimas ir rūpestis darbuotojais gali bemaž perpus (40 proc). sumažinti tikimybę, kad darbuotojas išeis iš darbo.