Kaip naujausio tyrimo rezultatus Lietuvos rinkoje komentuoja „Figure Baltic Advisory“ ekspertas Povilas Blusius, per paskutinius 12 mėnesių pastebėtas aktyvus atlyginimų augimas siejamas ne tik su ekonomine situacija, bet ir su darbdavių strateginio planavimo ypatybėmis.

„Aktyvus atlyginimų augimas atrodo paradoksalus, žvelgiant į dabartinę ne itin maloniai nuteikiančią makroekonominę situaciją. Verta pastebėti ir tai, kad sprendimą didinti atlyginimus įmonės dažniausiai priima gerokai iš anksto: jei darbo užmokesčiai įprastai peržiūrimi balandį, jų kėlimui skirtos lėšos suplanuojamos bent pusmečiu atgal. Per tokį laiko tarpą dažnai, kartais net kardinaliai, pasikeičia ekonominė padėtis. Dėl to atlygio augimas ne visada koreliuoja su šalies ar net viso regiono ekonomine būkle. Vis dėlto, šiemet galima įvardinti, kad itin aukšta praėjusių metų infliacija darė spaudimą darbdaviams didinti atlyginimus“, – aiškina Povilas Blusius.

Ir toliau daugiausiai uždirbama IT sektoriuje

Tyrimo duomenys atskleidžia ir tai, kam per pastaruosius 12 mėnesių atlyginimai augo sparčiausiai – 20 arba daugiau procentų. Trečdaliu ir daugiau vidutinis bazinis darbo užmokestis didėjo duomenų apsaugos specialistams, jaunesniesiems debesų kompiuterijos inžinieriams, virš 20 proc. – dokumentacijos inžinieriams, vyresniesiems advokatams, jaunesniesiems tekstų kūrėjams.

„Nors tokiuose sąrašuose įprastai dominuoja IT sektoriaus pozicijos, šiemet – kur kas daugiau įvairovės: teisininkai, pinigų plovimo prevencijos specialistai, tekstų kūrėjai“, – atlyginimo augimo tendencijas skirtingose srityse komentuoja P. Blusius.

Didesniais atlyginimais pasigirti gali ir naujai įdarbinami darbuotojai: jie vidutiniškai uždirba iki 2,1 proc. daugiau nei ilgesnį stažą turintys kolegos. Kiek didesnis skirtumas – 5,4 proc. – pastebimas tarp dirbančiųjų IT sektoriuje.

Ryškūs pokyčiai darbuotojų samdoje

Baltijos šalių įmonių analizė atskleidžia, kad nors per pastaruosius metus atlyginimai augo, darbuotojų samdos apimtys gerokai sumažėjo. Turimais duomenimis, bendrą darbuotojų skaičių sumažino kone kas trečia (30 proc.) įmonė: tai – viena didžiausių šio rodiklio reikšmių per pastarąjį dešimtmetį.

Tačiau neigiamoms makroekonominėms tendencijoms nepasiduodančių bendrovių skaičius – didesnis: plėtrą vykdė 6 iš 10 bendrovių.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojų samdos rinkoje jaučiama atsvara – per ketvirtadalį įmonių savo darbuotojų skaičių padidino 10 ar daugiau procentų. Nors akivaizdu, kad Baltijos šalių regione turime nemažai bendrovių, kurios aktyviai plečia savo personalo dydį, savo gretas retinančių dalis – netipiškai didelė“, – pastebi ekspertas.

Ilgą laiką nematyti pokyčiai

Naujausiame Baltijos šalių tyrime išsiskiria ir darbuotojų kaitos rodikliai: pastebima, kad iki šeštadalio (16 proc.) sumažėjo savanoriška darbuotojų kaita. Ne taip ženkliai – iki 21 proc. – smuko ir bendra darbuotojų kaita. Tai, pasak P. Blusiaus, atspindi įmonių polinkį mažinti personalo apimtis.

„Toks ženklus dirbančiųjų kaitos sulėtėjimas paskutinį kartą užfiksuotas dar 2019 m., per pandemijos pradžioje kilusią krizę. Tai patvirtina ir reali situacija darbo rinkoje: turimais duomenimis, Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros atlieka ženkliai mažiau atrankų, o kai kuriose srityse jos – visiškai sustojusios. Ženkliai sumažėjo ir atvirų darbo vietų skaičius šalyje“, – teigia atlygio ekspertas.

Atlyginimai – augs, bet nuosaikiau

Kalbėdamas apie ateities prognozes, atlygio ekspertas P. Blusius dalijasi nuosaikiai optimistiškomis prognozėmis. Jo teigimu, nors vidutinis bazinis atlyginimas dvejus metus iš eilės augo per 10 proc., kitąmet laukiamas kur kas nuosaikesnis augimas – 7,1 proc.

„Nepaisant jau įvykdytų ir vienų labiausiai atlyginimus išauginusių peržiūrų šiemet, įmonės kitus metus pasitiks kur kas ramiau. Žinoma, niekada nėra aišku, kaip bendrovių biudžetai ir jų planai keisis metų eigoje. Tačiau, atsižvelgiant į ekonomines prognozes ir bendrą situaciją personalo valdymo rinkoje, tikėtina, kad svarių priežasčių kitąmet sparčiau didinti darbo užmokesčius nebus“, – teigia P. Blusius.