Prieš keletą metų plačiu mastu pristatyta „nuo ūkio iki stalo“ strategija yra vienas iš pagrindinių veiksmų pagal Europos žaliąjį kursą, prisidedant prie 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo. Būtent didesnį dėmesį skiriant tvarumui ir ekologijai paremtas ūkininkavimo modelis populiarėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Į tai įsitraukia ir vis daugiau ūkininkų, o jiems sukurta speciali platforma leidžia tiesiogiai bendrauti su vartotojais, norinčiais įsigyti natūralių, ūkiuose užaugintų ir pagamintų produktų.

Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pažindinanti su ekologiškais ir tvariais sprendimais, kuriuos puoselėja šalies miestai, juose veikiantys verslai bei neabejingų gyventojų iniciatyvos.

Pirmasis laidos reportažas nukels į Tauragės rajoną, kur jau ne vienerius metus gyvuoja šeimos ūkis, besivadovaujantis ekologinio ūkininkavimo principais. Ekologinis ūkininkavimas – tai būdas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas tvarumui, natūraliems procesams ir minimaliam sintetinių medžiagų naudojimui. Ši praktika tampa vis populiaresnė tiek Europoje, tiek Lietuvoje, nes žmonės supranta, kokią įtaką aplinkai daro įprastinis ūkininkavimas.

„Ūkį pradėjo mano tėvai 1999 metais. Laikui bėgant išsivystė ekologinis ūkis, nes žemei parenkant gerus sprendimus, atitinkamu metu apdirbant, pasėjant, gaunamas geras rezultatas ir švaresnis produktas. Naudojame žemės išteklius, nenaudojame pesticidų trąšų, kas daro įtaką mažajai ekosistemai, kurios nematome dirvožemyje. Pats ūkininkauti pradėjau nuo 2015 metų, o „Žaliojo ūkio“ idėja užgimė keli metai po to, kuomet nutarėm, kad reikėtų apjungti visą ūkį į vieną veiklą ir pasirinkome auginti kviečius bei avižas“, - laidoje pasakos „Žaliasis ūkis“ vadovas Jokūbas Račkauskas.

Šiandien ūkio perdirbimo ceche gaminama duona ir duonos gaminiai bei pilno grūdo makaronai. Jokūbas sako, kad vienas pagrindinių ūkio tikslų – gaminti produkciją iš ūkyje užaugintų žaliavų ir jas perdirbti toje pačioje teritorijoje. Be viso to, čia rengiamos ir edukacijos, skirtos visuomenės švietimui ir pažindimui su tvariais principais, taikomais ūkyje.

„Be gaminamų produktų vykdome ir edukacijas, šviečiam žmones, pasakojam apie grūdo kelią, ekologiškumą, tvarumą, kodėl mes dirbam žemę nearimine technologija, kodėl su broliu vystom mikroorganizmų auginimą, taip pat pradėsim šviesti apie „CO2 farming“, kaip jį paimti iš aplinkos ir paversti žemei teigiama anglimi“, - teigs J. Račkauskas.

Kasdien ieškant vis naujų būdų kaip ūkį padaryti dar žinomesniu, Jokūbas susidomėjo „nuo ūkio iki stalo“ filosofija bei atrado šiam tikslui sukurtą platformą „Kaimas į namus“. Tai projektas, kuriuo siekiama, kad natūralūs produktai būtų kuo mažiau perdirbami, o kelias nuo gamintojo iki vartotojo – kuo trumpesnis. Tokia platforma naudinga vartotojui, nes produktą jis gauna tiesiai iš ūkininko, be jokių papildomų tarpininkų.

„Pats ūkininkas užaugina, pagamina ir pats parduoda tiesiai vartotojui. Nėra tarpinės grandies, užsidėtų antkainių. Sukurtoje platformoje ūkininkas susikuria savo priėjimą ir tai tampa elektroninės prekybos įrankiu, o pats ūkininkas parduoda ir kartais net pats pristato vartotojui“, - pasakos „Litfood“ verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistė Vaiva Petrauskienė.

Kita laidos tema: popieriaus perdirbimo kelias

Vidutiniškai per metus vienas žmogus sunaudoja apie 200 kg popieriaus, o didžioji jo dalis yra tiesiog išmetama. Popieriaus švaistymas vis dar didelė ir opi problema, nors ši žaliava nesunkiai perdirbama ir prikeliama antram gyvenimui.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, inicijuotame reportaže bus pasakojama, kaip į popieriui skirtą konteinerį išmetamos atliekos atkeliauja į popieriaus perdirbimo fabriką. Gauta žaliava čia yra kruopščiai perrūšiuojama, naudojant ne tik įrangą, bet ir pasitelkiant žmogiškuosius išteklius.

Pirmas popieriaus gamybos etapas yra makulatūros plaušinimas – tai popieriaus plaušo tirpinimas ir atskyrimas vandenyje. Taip popierius tampa popieriaus mase. Makulatūra yra antrinis popieriaus plaušas, kuris nėra grynas ir reikalauja valymo, todėl popieriaus masė pereina kelias valymo pakopas, kur tam skirti įrenginiai pašalina plastiką, metalus, užpildus bei kitas priemaišas.

Išvalyta popieriaus masė keliauja į popieriaus gamybos mašiną, kur ji yra išpurškiama, formuojant popieriaus plaušą taip, kad jis kuo geriau sukibtų tarpusavyje. Nepertraukiamai ant audeklo purškiama popieriaus masės juosta yra nusausinama, išdžiovinama ir susukama į popieriaus ritinius, kurie vėliau yra perdirbami į galutinius gaminius: laikraščius, rašomąjį popierių, kartotines ar gofrokartonines dėžutes.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 10:30 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją.

Partnerių turinys.