Su atėjusiu kalendoriniu pavasariu, žiemai būdingą speigą keis vis dažniau sulaukiamas gamtą budinantis lietus, o esant šlapiems orams guminiai batai tampa neatsiejama komfortiško gyvenimo dalimi. Šiandien botų populiarumas yra milžiniškas, tai nebėra avalynė skirta tik į sodą ar daržą, guminiais batais puošiasi stilingiausios pasaulio įžymybės, su jais drąsiai žengdamos miesto gatvėmis ar net podiumu. Be to, tai ir tvarios bei ekologiškos mados pasirinkimas, mat kokybiškas botas tarnauja ne vienerius metus, o jo gamybai gali būti panaudota net 100 proc. perdirbama medžiaga.

Šį šeštadienį, nauju, dar patogesniu laiku 10:30 val. į „Lietuvos ryto“ televizijos ekranus sugrįžta laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pažindinanti žiūrovus su ekologiškais ir tvariais sprendimais, kuriuos puoselėja šalies miestai, juose veikiantys verslai ar neabejingų gyventojų iniciatyvos.

Puoselėti Žemės planetos išsaugojimą gali kiekvienas, pradėdamas nuo savo paties įpročių keitimo: pasirinkdamas gamtai draugiškesnę transporto priemonę, naudodamas atsinaujinančios energijos šaltinius, valgydamas natūraliai užaugintą maistą ar pirkdamas drabužių, atsižvelgiant į šiai dienai itin populiarias tvarios mados tendencijas. Atėjus pavasariui daugelis imasi spintos revizijos, mat besikeičiančios oro sąlygos diktuoja naujus poreikius. Atsakingas drabužių bei avalynės nešiojimas yra vienas iš paprasčiausių būdų, norint gyventi tvariau, būtent todėl ne tik gatvėje, bet ir ant podiumo galima vis dažniau išvysti guminius batus, kurie idealiai tinka pavasario orams, yra pagaminti iš perdirbamos medžiagos ir tarnauja daugelį metų.

Jau 27-erius metus Vilniuje veikianti įmonė UAB „Paliūtis“ per metus pagamina apie 2 milijonus porų botų, kurių didžioji dalis yra eksportuojama į daugelį pasaulio šalių. Nors šiandien tokio tipo batai nebėra skirti vien tik darbams sode, visgi, fabriko veikla užsisuko būtent tuo tokios idėjos, kuri su laiku išaugo į platesnę neperšlampamos avalynės pasiūlą.

„Du draugai sugalvojo prekiauti sodininkų kaliošais, o nuo jų, užsisukus verslui, išėjome į tokius prekės ženklus kaip Marc Jacobs, Karl Lagerfeld, Hugo Boss ir dabar tikrai galim džiaugtis tiek plačiu asortimentu, tiek plačia geografija. Botai atėjo ir į mados industriją, mes galim matyt daug PVC avalynės ant podiumų, geriausi pasaulio modeliai dėvi ilgus guminius batus, to vartojimo daugėja ir tai nebėra batai, skirti nueiti iki daržo braškių ravėt, mat net į mados renginius žmonės renkasi botus“, - laidoje pasakos marketingo vadovė Jekaterina Šumskienė.

Šeštadienio laidoje lankoma įmonė taip pat yra ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, klientai, siekiantys, jog gaminant tvarią produkciją, tvarūs sprendimai atsispindėtų visuose gamybos procesuose.

„Turime dukterinę įmonę, kuri pagamina pačią žaliavą tiems botams, tad mums nebereikia jos atsivežti, nes ji pagaminama čia pat. Tačiau mūsų tikslas yra gaminti be gamybinių atliekų, mes stengiamės visas atliekas perdirbti ir panaudoti antrą kartą, turim gaminių liniją, kur net 60 proc. botų sudėties yra jau iš perdirbtų žaliavų. Tokia avalynė yra labai dėkinga, jinai gaminama iš PVC medžiagos, kuri yra cikliškas, žiedinės ekonomikos elementas, tu ją gali perdirbti kiek nori kartų ir ji nepraras savo funkcinių savybių“, - teigs J. Šumskienė.

Daugiau nei 150 metų botai buvo gaminami tik vienos spalvos – juodos. Šiandien galime rasti įvairiausių spalvų bei modelių lietaus batų, tačiau neretai pirkėjus erzina nemalonus gumos kvapas. Pašnekovė pastebi, jog tai priklauso nuo to, iš ko tie botai yra pagaminti, o panaudojant ekologiškas medžiagas, tokias net kaip kavos tirščiai, guminiai batai gali įgauti malonų, ilgai išliekantį aromatą.

„Esame gaminant botą sudėję kavos tirščius, kuriuos specialiai džiovinome savo mini laboratorijoje, ir toks prieš pusmetį pagamintas batas iki dabar kvepia kava. Botų kvapas priklauso nuo cheminės sudėties, iš ko tie botai yra pagaminti. Pavyzdžiui, mūsų atveju, mes gaminame iš labai švarios medžiagos, joje nėra švino, kadmio, draudžiamų ftalatų. Jeigu norim sveiko boto, reikėtų rinktis tą, kuris yra švarus, o Europoje gaminti batai yra kokybės garantas“, - laidoje pasakos UAB „Paliūtis“ marketingo vadovė.

Kita laidos tema: biokuras, vaidinantis esminį vaidmenį, mažinant klimato kaitą

Žemaitijoje veikia šeimos valdoma įmonė, kuri ne tik atsakingai prižiūri miškus, bet ir gamina tvarios energijos šaltinį – biokurą. Egidijus Zeleckis nuo mažens augo apsuptas šimtametės gamtos ir Žemaitijos miškų, o būtent Plateliuose dar 1995-aisi metais jo tėtis pradėjo miškininkystės verslą. Vyras sako, kad jau studijų laikais tvarumas ir ekologija jam buvo įdomūs, todėl baigiamuosius studijų darbus rašė biokuro tema, o vėliau kartu su tėčiu įkūrė biokuro gamybos įmonę.

„Mes esame ne vien tik miškininkai ir ne vien tik biokurininkai, mat šias dvi veiklas apjungėme į vieną, kas leidžia mums patiems efektyviai išnaudoti išteklius ir taip sugebam pasiūlyti didesnę kainą už parduodamą mišką. Tiek miškininkystė, tiek biokuras yra pastovi kova su oro sąlygomis, tai miškininkyste dažniausiai užsiima įmonės vykdančios arba miškų rangą, arba perka, investuoja į miškų plotus, kartais apjungia abi veiklas, o biokurininkai dirba tik su biokuru. Tačiau mūsų pliusas tame, kad mes esam ir miško savininkai, ir rangovai, ir tuo pačiu biokurininkai“, - laidoje pasakos UAB „Enila“ vadovas.

Kietasis biokuras tai iš medienos ar kitų biokuro rūšių pagaminti degūs kietieji produktai. Dažniausiai ši kuro rūšis gaminama iš medienos atliekų, kurios lieka gaminant baldus ar tvarkant miškus. Deginant tokią kuro rūšį, į aplinka nepatenka kenksmingos medžiagos ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl biokuras vaidina esminį vaidmenį, mažinant klimato kaitą.

„Pats biokuro gamybos procesas nebūtų sudėtingas, bet visi procesai pasidaro gerokai sudėtingesni, kai įsivertinam oro sąlygas. Ši žiema, šilta žiema, kelia daug iššūkių, nes miško, žvyruoti keliukai sunkiasvorei technikai tampa neprivažiuojami“, - apie nematomus verslo iššūkius pasakos E. Zeleckis.

Šiandien biokuras yra didžiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Europoje ir biokuro pranašumas prieš kitur šildymo būdus yra didžiulis. Svarbu paminėti ir tai, kad biokuro sektorius yra glaudžiai susijęs su miškų tvarkymu: reguliarus miško retinimas bei kiti tvarūs miško priežiūros būdai ne tik pagerina miško kokybę, bet ir sumažina gaisrų riziką.

„Akivaizdu, šių dienų aktualijose, pramonės sektoriuje lyginant biokurą su jo pagrindiniu konkurentu – dujomis, biokuras yra ženkliai pigesnis ir tą teigiame remdamiesi per dešimtmetį sukauptais ir išanalizuotais duomenimis“, - teigs E. Zeleckis.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 10:30 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!

Partnerių turinys.