Šiandieniniame, ypač jautriame laikotarpyje, kai didžiąją dalį minčių užima karo, paramos bei išgyvenimo problemos, ir, regis, mažesnis dėmesys skiriamas kitiems svarbiems dalykams, „Kino pavasario“ organizatoriai sako norintys, kad aktualumo neprarastų ir dar viena, mums visiems labai svarbi – tvarumo – tema.

Todėl antradienio vakarą visus, neabejingus aplinkai, kurioje gyvename, pakvietė į festivalio filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ pristatymą, kurio metu žiūrovai galėjo pamatyti vieną jų – šių metų „Kino pavasario“ būsimo uždarymo filmą „Kas buvome mes“ (Who We Were), siunčiantį viltingą žinią: mes patys galime nulemti, kas esame, jei suprasime, kaip mes susiję, kas tarp mūsų bendra ir kokia yra „mes“ prasmė. Visi rinkinio filmai kino teatruose, o dalis jų – ir namų ekranuose – bus rodomi iki balandžio 3 dienos.

„Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, jog tvarumas – tai ne tik filantropijos forma, o aprėpia kur kas platesnį požiūrį – aplinkosauginį, socialinį, ekonominį aspektus. Tvarumas susijęs ir su mūsų poreikių tenkinimu ne ateities kartų sąskaita. „Kino pavasario“ „Šiandienos filmai rytojui“ rinkinio filmai ir apima šį platų klausimų spektrą – nuo biologinės įvairovės nykimo iki medicininės etikos – bei padeda suvokti, kaip esame vieni su kitais susiję šiame pasaulyje“, – sako rinkinį pristatančio didžiojo festivalio partnerio ERGO vadovas Tadas Dovbyšas.

Vakaro metu vyko diskusija „Kaip tapti tvarumo fanu“, kurios metu susirinkusieji išgirdo ėjimo pėsčiomis entuziasto, meteorologo Silvestro Dikčiaus požiūrį apie ekologiją bei tvarumo ir aplinkos psichologės Audros Balundės įžvalgas apie tai, kodėl tvarumas ir aplinkosauga neretai atbaido ir žmonėms sukelia atmetimo reakciją.

Mes patys galime nulemti, kas esame

Visi susirinkusieji į „Kino pavasario“ filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ pristatymą vieni pirmųjų galėjo pamatyti festivalį uždarysiantį vokiečių režisieriaus Marco Bauderio filmą „Kas buvome mes“, keliantį dabartį lenkiantį klausimą: Kaip mes atrodysime ateities kartoms istoriniame kontekste? Juostoje kino kūrėjas kartu su žymiais šiuolaikiniais mokslininkais ir mąstytojais leidžiasi tyrinėti neįtikėtinų žmogaus smegenų galimybių, pasaulinio ekonomikos forumo, kolonizacijos pasekmių ir roboto jausmų.

„Ieškodamas atsakymo į šiame filme išsikeltą klausimą, M. Bauderis bendrakeleiviais pasirinko žmones, kurie savo žiniomis apie dabartį ir idėjomis apie planetos ateitį, atrodo, jau yra žingsniu priekyje. Svarstant apie kolektyvinę atsakomybę, žvilgsnis iš ateities perspektyvos suteikia jai papildomo svorio ir iš naujo įkvepia smalsumo pasauliui bei rūpesčio mūsų bendrais namais, kurių būklė šiuo metu nežada nieko gero“, – apie filmą sako programos sudarytoja Ignė Smilingytė.

Dabarties pastangos – ateičiai

Iš viso „Šiandienos filmai rytojui“ rinkinį sudaro 9 kino pasakojimai, kurių siužetai, įgyvendinimo būdai ar kino kalba nukelia į ateitį, nešdami tą pačią žinutę: turime suprasti esamos padėties rimtumą tam, kad galėtume rasti išeitį ateičiai. Tarp tokių juostų – danų ir prancūzų režisieriaus Jonaso Poherio Ramusseno trims Oskarams nominuota istorija „Bėglys“ (Flee), pasakojanti apie akademiko, ilgus metus saugojusio paslaptį, pabėgimą iš Afganistano, Berlyno kino festivalyje „Sidabriniu lokiu“ apdovanotas Marios Speth dokumentinis filmas „Mokytojas Bachmannas ir jo klasė“ (Mr. Bachmann and His Class), gyvenimo ir mirties procesus stebintis režisierės Adélos Komrzý kino pasakojimas „Intensyvaus gyvenimo skyrius“ (Intensive Life Unit) ar Arūno Matelio „Studio Nominum“ koprodukcija su indų kilmės režisieriumi Siddhantu Sarino, kurio dokumentiniame filme „Veidrodis“ (Mirror) – susipynusi dviejų moterų iš Šiaurės Indijos istorija apie bandymą sudėtingose aplinkybėse gyventi įdomų ir spalvingą gyvenimą.

Distopijos pasaulyje savo filmo „Viskas bus kitaip“ (Everything Will Change) herojus apgyvendinęs vokiečių režisierius Martenas Persielis žiūrovus nukelia į futuristinę pasaką. Tuo tarpu pirmosios Afrikos kino istorijoje moters Safi Faye režisuotas, iš iš 16 mm juostos rodomas filmas „Laiškai iš kaimo“ (Kaddu Beykat) atsigręžia į gamtos sukeliamų iššūkių svarbą žmogaus gyvenimui.

Apie gamtos ir mūsų kopriklausomybę kalba ir Šveicarijoje dirbančios režisierės Marion Neumann dokumentinė juosta „Žodis – grybams“ (The Mushroom speaks), kelianti klausimą, ar grybai gali padėti mums pakeisti santykį su pasauliu? O net kelių nepriklausomų žiuri apdovanotoje Kanados kino kūrėjos Jacquelynos Mills juostoje „Vienumos geografija“ (Geographies of Solitude) režisierei pavyko užfiksuoti painų ir (mikro)kosminį santykį tarp žmogaus ir gamtos.

Daugiau apie „Šiandienos filmai rytojui“ rinkinį čia.

„Kino pavasaris“ iki balandžio 3 dienos vyksta kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje.

Festivalį globoja Vilniaus miesto savivaldybė, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

Partnerio turinys.