Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Klausimas, į kurį atsakymus dažnai galime numanyti. Tik ne tada, kai jį užduodame Ingai Vinčiūnienei. Jau dešimt metų jos pomėgis – siųsti ir gauti atvirukus.

Ramutė ŠULČIENĖ

Inga gerai prisimena ir iki šiol saugo savo pirmąjį gautą atvirlaiškį: atvirukas su chameleonų porelės nuotrauka atkeliavo iš Prancūzijos. „Pamenu, grįžau iš mokyklos, ir tas atvirukas man labai praskaidrino dieną. O štai į kokią šalį siunčiau savo pirmąjį atviruką, jau negalėčiau pasakyti. Žinau tik tiek, kad tai buvo koliažas su mano gimtojo Panevėžio vaizdais – tik tokį atviruką radau vietiniame knygyne“, – šypsosi pašnekovė.

Atvirukų siuntimo pomėgis angliškai vadinasi „postcrossing“. Taip pat vadinasi ir internetinis puslapis, kuriame registruojasi norintieji siųsti ir gauti atvirukus. Inga šiame puslapyje užsiregistravo prieš 10 metų, dar būdama mokinė. „Pradžioje dvejojau, ar pradėti siųsti atvirukus, nes buvo nedrąsu dalytis savo adresu. Visgi, kai supratau principą, kad adresas yra įslaptintas ir matomas tik tam žmogui, kuris tau siųs atviruką, išdrįsau. Iš pradžių viskas vyko pamažu, juolab kad nelabai žinojau, iš kur gauti atvirukų. Aktyviausiu savo atvirukų siuntimo laikotarpiu laikyčiau pastaruosius 2-3 metus“, – apie iki šiol mielą laisvalaikio užsiėmimą pasakoja Inga.

Iškeliavo jau milijonai

Atvirukų siuntimo gerbėjus vienijantį puslapį www.postcrossing.com 2005 m. įkūrė portugalas Paulas Magalesas. Dar būdamas studentas Paulas mėgo siųsti ir gauti atvirukus, tačiau pamatė, kad nėra patogios platformos, kuri galėtų sujungti žmones, turinčius šį pomėgį. Metams bėgant vis daugiau žmonių iš viso pasaulio sužinojo apie atvirukų siuntimo puslapį, tad jis augo ir tobulėjo. 2021 m. duomenimis, iš viso per šį projektą žmonės išsiuntė net 60 milijonų atvirukų.

„Šis pomėgis smagus tiems, kurie nori pažinti kitas šalis ir kultūras, taip pat susipažinti su naujais žmonėmis, geriau įvaldyti užsienio kalbą. Dažniausiai siunčiant atvirukus bendraujama anglų kalba, tačiau gavėjui visada galima rašyti ir jo kalba. Kai kurie žmonės prašo, kad atvirukų siuntėjai parašyti žodžių jų gimtąja kalba. Visada rašau gražiausius lietuviškus žodžius: labas, meilė, draugas, draugystė...“ – pasakoja Inga.

Kūrybiška ir rami veikla

Pašnekovės teigimu, atvirukų siuntimas yra ramus, meditacinis užsiėmimas, todėl labiau patinka introvertiškiems, ramesnio būdo žmonėms. „Jei pažiūrėtume į šios bendruomenės narių profilius, pamatytume, kad didžioji dalis žmonių skaito knygas, žiūri filmus, dažnai domisi menu, leidžia laiką gamtoje, sodininkauja ir užsiima kitais, sakykime, lėtesniais, pomėgiais. Pavyzdžiui, nesu siuntusi atviruko žmogui, kuris prisistatytų kaip ekstremalių pojūčių mėgėjas ar sporto entuziastas – greičiausiai toks pomėgis ekstravertiškiems žmonėms būtų kiek per lėtas“, – svarsto Inga.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad atviruko siuntimas gali būti ir kūrybiška veikla: kai kurie žmonės investuoja į įvairius lipdukus jam papuošti, naudoja skirtingų spalvų rašiklius, gavėjui prideda rankų darbo dovanėlių, pavyzdžiui, knygų skirtukų. „Man atrodo, kad kai kuriuos žmones apima ir tam tikras azartas – rasti kuo gražesnių atvirukų, gauti atvirukų nemokamai, pavyzdžiui, parodose, taip pat kuo daugiau jų išsiųsti. Tačiau man šis pomėgis nesusijęs su azartu. Siunčiu atvirukus, nes man patinka pats rašymo ranka procesas ir džiaugsmas pašto dėžutėje radus atviruką“, – atvirauja Inga.

Adresatus parenka sistema

Norint siųsti atvirukus, pirmiausia reikia registruotis minėtame interneto puslapyje, užpildyti savo profilį ir pridėti adresą, kuriuo bus siunčiami atvirukai. Antras žingsnis – sistemos paprašyti išrinkti vartotoją, kuriam siųsi atviruką. „Sistema vienu mygtuko paspaudimu parenka atsitiktinį vartotoją ir gauni jo adresą. Kiekvienam atvirukui yra suteikiamas unikalus kodas, kurį būtina užrašyti ant atviruko, kad gavėjas galėtų jį užregistruoti. Kai atvirukas pasiekia adresatą ir yra užregistruojamas, tavo adresas nukeliauja jau kitam atviruką norinčiam išsiųsti žmogui. Atvirukų siuntimo žavesys yra tai, kad niekada nežinai, kam ir kur siųsi atviruką“, – sako Inga.

Pasak pašnekovės, dalis atvirukų siuntimo malonumo yra ir tai, kad jie keliauja be voko. Taigi tai yra atvirlaiškiai. Deja, neseniai Lietuvoje pašto paskirstymo skyriuose atvirlaiškiai imti papildomai pakuoti į plastikinius vokus, ant kurių nurodyti barkodai. Ingai jie atrodo pertekliniai, todėl savo profilyje ji yra paminėjusi, jog sutinka gauti atvirlaiškius ir vokuose. Vis dėlto yra žmonių, kurie primygtinai prašo vokuose atvirukų nesiųsti.

Siekia palaikyti ryšį

Kaip pastebi Inga, šis pomėgis populiaresnis tarp suaugusių žmonių. „Nemažai atvirukų esu gavusi iš vyresnio amžiaus amerikiečių, kuriems maždaug 55–65 metai. Jie visada papasakoja apie augintinius, keliones, praeities darbus ir t. t. Pasitaiko, kad tėvai siunčia atvirukus kartu su vaikais, esu gavusi atviruką iš 7 mėn kūdikio, kuris „siunčia“ atvirukus kartu su tėčiu. Yra ir atvirukus siunčiančių studentų, jaunimo. Tačiau niekada nesu gavusi atviruko iš paauglio“, – įžvalgomis apie šį pomėgį turinčiųjų amžių dalijasi moteris.

Nors atvirukų siuntimas nėra skirtas užmegzti ilgalaikes pažintis, kai kurie žmonės nori pratęsti bendravimą. Neseniai taip nutiko ir Ingai. „Išsiunčiau atviruką vienai merginai į Kiniją. Jai patiko mano profilis, tad ji privačia žinute padėkojo už atviruką ir pasiteiravo, galbūt norėčiau pasidalyti su ja savo adresu, nes norėtų taip pat man atsiųsti atviruką. Parašiau savo adresą ir ką tik gavau nuo jos atviruką. Tiesa, jis keliavo nuo spalio pabaigos: kartais atvirukai keliauja itin ilgai. Pastebiu, kad vis dažniau žmonės užrašo savo socialinių paskyrų pseudonimus, kad atviruką gavęs žmogus galėtų susisiekti socialiniuose tinkluose. Prieš maždaug penkerius metus tokios tendencijos dar nebuvo“, – apie norą geriau pažinti vieniems kitus pasakoja Inga.

Aprašo save, atvirukus ir Lietuvą

Ant atviruko, pasak Ingos, būtina ką nors parašyti. Kartais mažakalbiai tiesiog perduoda linkėjimus, sakykime, parašo: „Happy postcrossing!“ (liet. „laimingo atvirukų siuntimo“), bet dažniausiai tekstas būna ilgesnis. „Siuntėjas trumpai prisistato, papasakoja apie save, iš kur jis, ką veikia, koks oras rašymo metu ir pan. Kai kurie detaliau aprašo, kas pavaizduota atviruke ir kuo jis ypatingas. Pavyzdžiui, pristato savo šalies ar miesto objektą, menininką, kurio darbas vaizduojamas atviruke. Gana dažnai siunčiantis asmuo parašo, ką yra girdėjęs apie gavėjo šalį. Tolimesnių šalių gyventojai Lietuvos vardą neretai pamato pirmą kartą gyvenime ir parašo, kad domėjosi internete, kokia tai šalis. Beje, visi labai giria Lietuvos grožį. Iš tiesų daug užrašų ant atvirukų atrodo panašiai.

Labiausiai įstringa nestandartinė informacija apie žmogų. Tarkime, esu gavusi atviruką iš garbaus amžiaus vokiečio, kuris pasakojo, kad Vilniuje yra gėręs kavą su Tomu Venclova. Didelį įspūdį paliko atvejis, kai siunčiau atviruką į Taivaną: gavėjas man parašė asmeninę žinutę ir padėkojo Lietuvai už dovanotas COVID vakcinas“, – netikėtu grįžtamuoju ryšiu džiaugiasi Inga.

Parenka pagal pageidavimus

Labiausiai Ingai patinka gauti meniškus atvirukus, kuriuose vaizduojami žmonės, meno kūriniai. Ji mėgsta atvirukus fotografijas, ypač nespalvotas „Atvirukai man yra tarsi meninė patirtis, mano asmeninė mini galerija“, – sako pašnekovė. Kokie atvirukai Ingos nenudžiugintų? „Nemėgstu banalių atvirukų su gėlėmis, gyvūnais, statulomis, nebent nuotrauka meniška, konceptuali, taip pat vaikiškų pieštinių atvirukų, panoraminių atvirukų su turistiniais objektais. Yra daug žmonių, kurie prašo atvirukų būtent su katinų ar šalies turistinių įžymybių atvaizdais, ir tai puiku, bet tai – ne man“, – teigia pašnekovė ir pasidžiaugia, kad daugelis siuntėjų atsižvelgia į pageidavimus, pateiktus jos profilyje.

Gerai žinodama, kaip smagu gauti išties patinkantį atviruką, Inga visada stengiasi ir pati atsižvelgti į gavėjo pageidavimus. „Yra žmonių, kurie savo profilyje nurodo, kad laukia visų atvirukų, tačiau yra ir tokių, kurie griežtai apibrėžia, kokių atvirukų pageidauja. Įdomu, kad yra žmonių, kurie renka atvirukus su originaliais arba, priešingai, gana banaliais objektais, pavyzdžiui, tiltais arba švyturiais, braškėmis, varlėmis arba, tarkime, išskirtinai kalėdinius. Kitomis aplinkybėmis negalėčiau pagalvoti, kad yra žmonių, kuriems tai aktualu. Būna, kad iš skirtingų šalių siuntėjų prašoma tai šaliai būdingų atvirlaiškių, pavyzdžiui, Prancūzijai – su Eifelio bokštu, Suomijai – su Troliais Mumiais ir pan.

Kai kurie žmonės, perskaičius jų profilį, pasirodo artimesni, mielesni. Tokiems siunčiu gražiausius, ilgai taupytus atvirukus. Žmonėms, kuriems tinka visi atvirukai, neretai išsiunčiu už dyką gautus atvirukus iš parodų ar muziejų. Šiems atvirukams gavėjų rasti kiek sunkiau, nes nemažai žmonių tokių atvirukų gauti nepageidauja. Beje, kaip ir rankų darbo atvirukų“, – pasakoja moteris.

Piktnaudžiauti nepavyktų

Inga paaiškina, kad iš pradžių vienu kartu galima išsiųsti iki dešimties atvirukų, tačiau šis skaičius pamažu auga. Tuomet, kai gavėjas gauna atviruką ir, naudodamas unikalų kodą, jį užregistruoja puslapyje, siuntėjas vėl gali siųsti naują atviruką, o jo adresas nukeliauja kitam vartotojui. Taip vykdoma kontrolė, kad nebūtų situacijų, kai žmogus paprašė, tarkime, dešimties adresų ir neišsiuntė nė vieno atviruko, tačiau pats gavo dešimt atvirukų iš kitų žmonių.

Pastaruoju metu vienu kartu Inga išsiųsdavo tiek atvirukų, kiek leido jos limitas. „Arti mano namų nėra pašto dėžutės, todėl prisiruošdavau ir išsiųsdavau, tarkime, šešis atvirukus vienu metu, o tada jau kasdien tikrindavau pašto dėžutę, nes žinojau, kad galiu laukti šešių atvirukų. Šiuo metu esu išsiuntusi 111 ir gavusi 119 atvirukų. Tiesa, su kelių atvirukų siuntimu vienu metu gali nutikti ir kuriozų. Pavyzdžiui, šiais metais vienu kartu išsiunčiau daug atvirukų ir kaip tik pataikiau apie spalio 1 d., kai minima Tarptautinė atvirlaiškių diena. Ir ką jūs manot? Sulaukiau 8 lygiai tokių pat proginių atvirlaiškių. Pradžioje buvo juokinga, bet po ketvirto vienodo atviruko apėmė susierzinimas“, – prisimena pašnekovė.

Aktyviausi – vokiečiai ir rusai

Remdamasi postcrossing.com statistikos duomenimis, pašnekovė tvirtina, kad daugiausia atvirukų yra išsiuntęs šio pomėgio entuziastas iš Vokietijos. „Jo sąskaitoje – net 33 456 išsiųsti atvirukai. Antroje ir trečioje vietoje – taip pat asmenys iš Vokietijos (30 940 ir 28 808 atvirukai). Tai yra milžiniški skaičiai – neįsivaizduoju, kur jie laiko visus gautus atvirukus ir ar įmanoma šitokią daugybę jų atsiminti. Daugiausia atvirukų išsiuntusios lietuvės sąskaitoje – 9 075 atvirukai. Šiuo metu puslapyje užsiregistravę daugiau nei 7000 vartotojų iš Lietuvos. Žinoma, tai nereiškia, kad visi jie aktyviai įsitraukę“, – teigia Inga.

Daugiausia atvirukų pašnekovei tenka siųsti į Vokietiją ir Rusiją. Pasak Ingos, greičiausiai dėl to, kad minėtoje svetainėje daugiausia vartotojų yra iš šių šalių. Taip pat ji dažnai siunčia ir gauna atvirukų iš Baltarusijos, Olandijos, Belgijos, o pastaruoju metu vis dažniau – ir iš JAV. „Žinoma, tos šalys, kurios pasirodo adresų generatoriuje pirmą kartą, visuomet įstringa labiau. Pavyzdžiui, puikiai prisimenu, kad šią vasarą pirmą kartą siunčiau atviruką į Braziliją. Taip pat gavau pirmą atviruką iš Indijos, jis man paliko didelį įspūdį“, – maloniais prisiminimais dalijasi Inga.

Pradžiugins ateities kartas

Pašnekovė visuomet grožisi atvirukais iš Azijos šalių: jie subtilūs, harmoningi, regis, jų net popierius kitoks.

„Pastebėjau, kad atvirukų siuntėjai iš Azijos šalių mėgsta parašyti gavėjo vardą hieroglifais, taip pat mėgsta įvairių spalvų rašiklius, dekoruoja atviruką lipdukais ir pan. Daug gražių atvirukų esu gavusi iš Vokietijos, Belgijos. Esu atkreipusi dėmesį, kad žmonės iš šių šalių ypač atsižvelgia į tai, kas parašyta gavėjo profilyje, todėl dažniausiai būnu maloniai nustebinta. Žmonės iš JAV atsiunčia atvirukų iš draustinių, nacionalinių parkų. Pastebėjau, kad amerikiečiai mėgsta nurodyti, koks oras buvo dieną, kai išsiuntė atviruką. Nesuprantu, kam tokia informacija reikalinga“, – stebisi moteris.

Pašnekovė tvirtina matanti šio pomėgio išliekamąją vertę. Ji ketina gražiausius atvirukus sudėti į albumą ir padovanoti dukrai, kai užaugs. „Manau, kad ateityje tikri laiškai ir atvirukai taps retenybe, tad galbūt šis prosenelės pomėgis bus įdomus ir provaikaičiams. Žiūrint į ne tokią tolimą ateitį, labai laukiu, kad adresų burtuose iškristų Latvija. Į Estiją vieną atviruką siuntusi jau esu, tad būtų smagu pasilabinti ir su artimiausiais kaimynais“, – šypsosi Inga.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.