Įteikti medalį – vienas seniausių būdų išreikšti padėką, pagerbti laimėtoją ir įvertinti ypatingus pasiekimus. Vieną kitą pelnytą ar paprasčiausiai dovanų gautą medalį rasime kone kiekvienoje šeimoje. Tačiau didesnės ar mažesnės medalių kolekcijos tapo prestižo objektais, nes medalių vertė nuolat auga.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Kada atsirado medaliai?

Tradicija apdovanoti žmones už ypatingus jų pasiekimus gyvuoja nuo seno. Įvairiais laikais medaliai būdavo teikiami ne tik už drąsą, parodytą kovose, bet ir tiems, kurie pasižymėjo išskirtiniais nuopelnais visuomenei. Žinoma, tokie ordinai ir medaliai, kokius esame įpratę matyti dabar, atsirado daug vėliau.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad pirmieji medalių pavyzdžiai gali būti priskiriami viduramžių pabaigai, vadinamai riterių era. Tuo metu medaliai buvo tarsi atpažinimo priemonės, skirtos tam tikram ordinui priklausantiems kariams ir atspindinčios tarnavimą konkrečiam monarchui. Kitaip tariant, medaliai buvo ne tik apdovanojimai už tam tikrus nuopelnus, bet ir daiktai, pabrėžiantys asmens statusą ir padėtį visuomenėje. Kadangi riteriu galėjo tapti tik didikas, medaliais buvo apdovanojami tik aukščiausių Europos šalių gyventojų sluoksnių atstovai.

Jau senovės Graikijoje ir Romoje kurta atminti ar apdovanoti skirtų metalinių ženklų, monetų. Medaliu viduramžių Italijoje buvo vadinama pusė denaro. Tokio pavidalo medaliai, kokie kuriami ir šiais laikais, atsirado XIV a. Italijoje, o dabartinę reikšmę medalio terminas įgijo XV a. Šie atminimo ženklai ypač išpopuliarėjo Renesanso epochoje Italijoje ir Vokietijoje, o neoklasicizmo laikotarpiu – Prancūzijoje, XIX a. – Anglijoje ir Rusijoje.

Lietuvoje – nuo XVI a.

Lietuvoje medaliai pradėjo plisti nuo XVI a. pradžios. Jie daugiausia buvo lieti ir kalti Vilniaus pinigų kalykloje. Apskritais medaliais ir stačiakampėmis ar rombinėmis plaketėmis dažniausiai būdavo puošiami drabužiai, baldai, sienos. Medalius kūrė užsienio dailininkai. XVII a. antrojoje pusėje uždarius Vilniaus ir kitas monetų kalyklas, medalių kalyba sunyko.

XX a. pirmojoje pusėje medalius kūrė Petras Rimša, Juozas Zikaras, o XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje medalių autoriais tapo dailininkai Petras Henrikas Garška, Petras Gintalas, Gediminas Jokūbonis, Romualdas Inčirauskas, Juozas Kėdainis, Vytautas Mockaitis. Ypatingi nuopelnai kuriant medalius priskiriami vilniečiui dailininkui Petrui Repšiui. Jubiliejinė jo paroda šiemet veikė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Parodoje, be medalių ir bareljefų, buvo demonstruojami menininko grafikos ir tapybos darbai.

Gipsinės formos

Suderinus medalio eskizą, jis perkeliamas į gipso formą. Visi piešiniai ir užrašai kuriami atvirkščiai, nes jei, pavyzdžiui, tekstas bus perkeltas taip, kaip matomas įprastai, atspaudus visos raidės bus pasisukusios į kitą pusę. Todėl gipsinė medalio forma drožiama atvirkščiai, kad atspaudus būtų reikiamas vaizdas.
Medalio kūrimas – sudėtingas darbas, reikalaujantis kruopštumo, mat tenka iš gipso išdrožti tiek kiekvieną raidę, tiek pagrindinį piešinį, kad ir koks jis būtų, – pastato vaizdą, simbolį, logotipą ar kt.

Ribotas tiražas ir vertė

Svarbus proginių medalių bruožas – išskirtinis, unikalus dizainas ir itin ribotas tiražas. Griežtai ribotas tiražas dar labiau padidina proginių medalių vertę.

Vilniuje leidžiamų medalių pasiūla – labai gausi, tačiau labiausiai didžiuojamasi medalių kolekcijomis, kurios leidžiamos svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams, kultūrai, objektams ir asmenybėms įamžinti. Štai, pavyzdžiui, vertinga medalių kolekcija – „Garsiausi Lietuvos Dievo Motinos paveikslai“. Kiekvienas šios kolekcijos medalis yra meno kūrinys.

Istorijos liudijimu vertinga kolekcija – „Lietuvos nepriklausomybės kovos 1918–1923“. Viena įspūdingiausių raudonu ir geltonu auksu padengtų medalių kolekcija „Lietuvos architektūros paminklai“ įamžina mūsų šalies architektūros perlus. Ypatingas gilaus reljefo paauksuotas medalis „Laisvės šaulys“ – skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.

Proginiai medaliai – visais atvejais

Dažniausiai proginiai medaliai gaminami norint įamžinti svarbų asmenį, vietą ar įvykį. Medaliai, panašiai kaip monetos, kaldinami monetų kalyklose. Jų užsakyti gali ne tik bankai, bet ir įvairios organizacijos, institucijos, įmonės, taip pat privatūs asmenys. Šie medaliai būna kaldinami (kaip sidabro ar aukso monetos) arba išliejami. Proginiai medaliai, kuriuos siūlo sostinėje įsikūrusi žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“, turi autentiškumo sertifikatus, patvirtinančius gaminių autentiškumą neribotam laikui.

Mūsų šalyje medalius gamina tiek privačios bendrovės, tiek pavieniai nagingi juvelyrai. Jie jums padės parinkti vienai ar kitai progai tinkamą vertingą ir atmintiną dovaną – medalį. Juk nebūtina būti kolekcininku, kad suteiktum kam nors džiaugsmo padovanodamas būtent jam pagamintą paauksuotą, sidabro ar kitokio metalo arba net molinį dailų atminimo ženklą su atitinkamu įrašu.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.