Seimas pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie ir lems, kaip gyvensime 2022 metais. Kaip kitąmet keisis atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos?

Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių, reikšmingai didės ir minimali alga, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

„Tikimės, kad kitąmet didėjančios mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, sparčiau augančios pensijos, visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos bei kylančios socialinės išmokos padės mažinti pajamų nelygybę šalyje, socialinę atskirtį ir skurdą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

Minimali mėnesinė alga. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbančių žmonių pajamos per mėnesį „į rankas“ kitąmet didės 62,5 euro. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 30,8 mln. eurų.

Atlyginimai biudžetinėse įstaigose. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 26,1 mln. eurų.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai vidutiniškai gaus 40 eurų didesnį atlyginimą. Tai palies virš 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.

Baziniam dydžiui padidinti 4 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 86,1 mln. eurų.

Didės pensininkų ir neįgaliųjų pajamos

Pensijos. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Kitąmet pensijų didinimui papildomai numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“ biudžeto.

Vienišo asmens išmoka. Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau moka, kartu išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.

Didesnės išmokos – globojamiems (rūpinamiems) vaikams

Nuo kitų metų didės ir globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius. Numatoma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius:

• vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų,
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus,
• vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus,
• buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus.

Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Vyriausybė pritarė ir siūlymui pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, nei jam sukaks 23 metai.

2022 m. iš valstybės biudžeto papildomai bus skirta apie 8,5 mln. eurų.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui žmonių

Kitąmet didės valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.

Dvigubai padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Kitąmet šioms kompensacijoms papildomai bus skirta 16 mln. eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami ir kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą. Nuo 2022 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurai, šalpos pensijų bazė – 150 eurai, tikslinių kompensacijų bazė – 126 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 129 eurus.

Planuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis kitais metais sieks 267 eurus.