2070-2090 m. pasaulio ekonomika gali susitraukti perpus, o 2050 m. Žemėje dėl klimato kaitos sukeltų katastrofiškų sukrėtimų ir biologinės įvairovės nykimo gali mirti 4 mlrd. žmonių. Planetos gyventojai jau dabar susiduria su maisto sistemos sukrėtimais, vandens trūkumu, karščio stresu ir užkrečiamosiomis ligomis.

Arnaud Schwartz, Prancūzijos gamtos apsaugos asociacijų federacijos „France Nature Environnement“ viceprezidentas

Tai teigia ne nauja „Greenpeace“ ar Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) ataskaita, o neseniai pasirodžiusi studija „Planetos mokumas: kaip rasti pusiausvyrą su gamta“, kurią parengė rizikos vertinimo ekspertai iš IFoA (angl. Institute and Faculty of Actuaries), bendradarbiaudami su Ekseterio universiteto Žemės sistemos mokslų ir klimato kaitos katedra.

Ekspertų teigimu, dabartinės klimato politikos tikslai nepakankamai giliai apžvelgia gamtinių ir visuomeninių rizikų spektrą. Tos rizikos grindžiamos finansų institucijų ir ekonomistų atliktomis analizėmis, o šios yra tiesiog klaidingos, nes yra neišsamios: į jas neįtraukti esminiai sisteminės rizikos konceptai, tokie kaip slenkstinis poveikis (angl. threshhold effects), lūžio taškai (angl. tipping points), kaskadinis poveikis (angl. domino and cascade effects).

Studijos kūrimui vadovavęs ekspertas Sendis Trastas (Sandy Trust) sukritikavo ankstesnes poveikio prognozes, ypač tas, kurios siejamos su 2018 m. Nobelio ekonomikos premijos laureato Viljamo Nordhauzo vardu. Pastarasis prognozavo, kad esant +3°C scenarijui iki 2100 m. pasaulio BVP sumažės nežymiai – tik 2 procentais.

Anot S. Trasto, į modelius vėl įtraukus klaidingai įvardijamas „antrinėmis“ (nes jos pernelyg neapibrėžtos) rizikas, klimato kaitos socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis poveikis gali būti milžiniškas. Tarkime, esant +3°C 2050 m. (trajektorija, kuria šiuo metu einame), Žemėje gali išnykti beveik pusė jos gyventojų, galime stebėti valstybių žlugimus, esminę socialinės ir politinės sistemos griūtį, masinę klimato kaitos sukeltą migraciją, o taip pat karus dėl išteklių – ypač vandens. Ir visa tai – vos po 25 metų!

„Plačiai naudojami, bet labai klaidingi klimato kaitos ekonominio poveikio vertinimai rodo, kad poveikis BVP yra nereikšmingas, todėl politikos formuotojai nemato didžiulės rizikos, kurią mums kelia dabartinės [pasaulio šalių – aut past.] politikos trajektorijos“, – perspėja S. Trastas.

Studijos autoriai ragina politikos formuotojus skubiai taikyti aktuarijų naudojamus visaapimančius rizikos vertinimo metodus, pagrįstus naujausiais Žemės sistemos mokslų pasiekimais.

Be to, šiuo metu, kai ekonominis vystymasis, atrodo, užgožia socialinius ir aplinkosaugos klausimus, o Europoje vyrauja dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų spaudimas, Sandis Trastas primena, kad: „Ekonomika neįmanoma be visuomenės, o visuomenei reikia, kad ji turėtų kur gyventi. Gamta yra mūsų pagrindas, aprūpinantis maistu, vandeniu ir oru, taip pat žaliavomis ir energija, kurie varo mūsų ekonomiką. Grėsmės šio pamato stabilumui kelia pavojų būsimai žmonių gerovei, todėl turime imtis veiksmų dabar, kad jų išvengtume“.

„Planetos mokumas: kaip rasti pusiausvyrą su gamta“ yra ketvirtoji IFoA ataskaita, parengta bendradarbiaujant su klimato mokslininkais. Dokumente išdėstyta pasaulinės rizikos valdymo sistema, skirta šiems pavojams šalinti, ir parodyta, kaip šis požiūris gali padėti užtikrinti gerovę ateityje. Joje taip pat parodoma, kad dėl to, jog trūksta realistiškų pranešimų apie riziką, kuriais būtų galima vadovautis priimant politinius sprendimus, imamasi veiksmų lėčiau, nei reikia.

„Klimato reporteriai“ pranešimas.